Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2015-09-14 10:25 Asmeninio archyvo nuotr.

Dizainerė Ieva: apsišaukėliai dizaineriai tuoj išnyks - išliks stipriausi

Vilnietė Ieva Ragauskaitė (27) tikina, kad drabužių dizainerės gyslelę atsinešė ateidama į šį pasaulį. Nuo mažų dienų stiliumi, medžiagomis bei deriniais besidominti mergina kryptingai siekia savo tikslo - atsidaryti savo vardo parduotuvę. Portalui MIESTE.lt Ieva papasakojo, iš ko semiasi įkvėpimo ir ką darytų, jei močiutė paprašytų pasiųti kostiumėlį! 

Kokiuose dalykuose ieškai įkvėpimo kūrybai?
Negalėčiau labai tiksliai apibrėžti, kas mane įkvepia naujiems darbams. Be abejo, įtakos turi ir praeiviai gatvėje, ir geras oras, nuotaika ar kelionės. Iš tikrųjų įkvėpimas manęs niekada neapleidžia ir dėl to pergyventi netenka. Naujos idėjos dažniausiai gimsta netikėtai ir staiga. Jų būna tiek daug ir įvairių, kad kartais reikia užsirašyti, kad nepamirščiau atsiradus vėl naujoms mintims.Tačiau laikausi tokios taisyklės - jei ta pati mintis neduoda ramybės ir neatsibosta, reiškia ji yra gera ir ją galima įgyvendinti.

Nuo kada pradėjai domėtis drabužių modeliavimu? 

Viskas prasidėjo gilioje vaikystėje, nes mėgstamiausi žaislai buvo ne lėlės, mašinos ar kastuvėlis, o nosinės, mamos suknelės ir stalčių kraustymas.Taip pat iškarpydavau iš mados žurnalų modelius ir perklijuodavau juos i sąsiuvinį, o mokykloje su geriausia drauge paskutiniuose užrašų puslapiuose pripiešdavome moteriškų siluetų. Viskas bylojo mano pomėgius. Baigusi mokyklą įstojau i Vilniaus dizaino kolegiją. Papildomai lankiau siuvimo-konstravimo kursus, dirbau pas tetą, mokyklinių uniformų įmonėje, sukirpimo skyriuje. Esu labai dėkinga jai, nes daug ko išmokė. Juk visos žinios geriausiai įgyjamos praktikos metu, taigi ačiū jai.

O mano dabartinė veikla su "IevaRa" ženklu prasidėjo prieš metus. Pradėjau siųti drabužius sau, o kai sulaukiau dėmesio iš draugių, užsiimdavau siuvimu ir kitiems.Vėliau sukūriau 10-ies suknelių kolekciją, padarėme fotosesiją, po jos padaugėjo užsakymų,kurie yra didžiausias paskatinimas dirbti toliau. Katik į gyvenimą "išleidau" naują  rudens kolekciją.

Ar viską, nuo brėžinio, iki siuvimo, darai pati?

Kol nebuvo daug užsakymų, viską dariau viena, nuo idėjos iki gaminio. Tačiau dabar visko viena nebespeju, todėl padeda siuvėja. Audinius perku pati, nebent tai individualus užsakymas ir klientas nori audinį įsigyti pats, modelius kolekcijoms kuriu pati, jei klientas nori suknelės ar palto būtent tokio ir ne kitokio, tai taip pat ne bėda, viskas įmanoma ir visi norai gali būti įgyvendinti.

Ieva Ragauskaitė

Kas šiame procese yra sunkiausia, o kas – maloniausia?

Be abejo, sunkiausia - konstravimas. Jei klientas ateina su suknelės nuotrauka ir sako "Noriu tokios!", tai reikia dar labai daug darbo įdėti, kad pasiektum norimą rezultatą. Lengviausia sukurti kolekciją ir siūlyti savo modelius, kuriuos tiesiog reikia padidinti ar pamažinti, o individualus darbas visada reikalauja daugiau dėmesio. Kadangi labai myliu kiekvieną savo klientą, neatsisakau nei vieno užsakymo. Maloniausia dalis yra galutinis rezultatas ir kliento šypsena bei gražus žodis (šypsosi).

Kokią didžiausią nesėkmę patyrei modeliuodama, siųdama ar gal net dėvėdama savo pačios drabužius?

Didžiausios nesėkmės nutinka tuomet, kai nesusikalbi su klientu ir jo vaizduotė prasilenkia su realiu vaizdu. Kad taip neįvyktų, visada stengiuosi 100% būti tikra dėl kliento norų, nes ne visiems suprantamos audinių subtilybės ir nuėjus į parduotuvę akys raibsta nuo įvairovės ir gausos. Ne vienas pamestų galvą ir padarytų klaidų besirenkant. Kiekvienas audinys kuria vis kitą įvaizdį.

Neseniai pristatei naujausią kolekciją. Kiek laiko truko visa tai sukurti?

Naujos kolekcijos pasiruošimas truko nuo pavasario kolekcijos užbaigimo. Pirmiausia yra idėja, kuri dar turi nepabosti galvoje, tuomet brėžinių paruošimas, audinių paieškos, sukirpimas, siuvimas, primatavimai ir galų gale pabaiga. Tuomet pasiruošimas fotosesijai, aksesuarų paieškos ir daug kitų darbų.

Vyrauja nuomonė, kad būti teisininku, buhalteriu ar tieisog dirbti ofise yra labai rimta ir perspektyvu, o tokie dalykai kaip menas – nerimta. Ar susiduri su tokiomis nuomonėmis? 

Tikrai nemanau, kad mano veikla yra nerimta. Taip pat nemanau, kad bet kokia kita veikla ar darbas gali būti nerimtas. Kiekvienas darbas savaip yra sunkus ir reikalauja daug pastangų, jėgų bei streso . Ko gero yra lengviau ateiti į darbą, pabaigus užtrenkti duris, pamiršti rūpesčius ir grįžti namo, nesukant galvos. Kai tavo veikla tampa tavo gyvenimu ir dėl jos išgyveni ne tik dieną, o visą gyvenimą, yra sunkiau. Manau, mano darbas gali būti sulygintas su dailininko, juk nežinai, patiks žmonėms ar ne. Trumpiau tariant, manau, kad nerimta tik ant sofos gulėti užkėlus kojas  ir laukti geresnių laikų.

Kokiems žmonėms kuri?

Nesu apibrėžusi, kam skirta mano kūryba, tačiau orientuojuosi į jaunas merginas. Taip pat rengiu vaikus. Bet jei močiutė paprašys sukurti kostiumėlį - tikrai neatsisakysiu.

Kokių turi ateities planų?

Didžiausias tikslas šiuo metu įsitvirtinti, noriu suprasti, ko reikia klientui, kad jis jaustųsi jaukiai, gražiai ir patogiai. Dabar pasirinkimas didelis, prieš 10 metų visi buvo vadybininkai, dabar kas antras vadinasi dizaineriu, tačiau tikiu, kad tikrieji išliks, o kiti supras, kad nėra viskas taip paprasta. Turiu labai didelę svajonę - jei viskas seksis savo 30-ečio proga - atsidaryti savo prekinio ženklo parduotuvę. Beje, ši mintis kilo man tuo pat metu, kaip ir mano mylimai mamai, todėl tvirtai tikiu, kad tai virs realybe ir galbūt po 2 metų aš jus pakviesiu pokalbiui būtent ten (nusijuokia).

Vaizdo klipe - naujausia Ievos kolekcija! Daugiau Ievos darbų rasi nuotraukų galerijoje arba čia!