Dailiai piešiantis gražuoliukas Matas: „Kartais mano darbai žmones net sugraudina“ - mieste.lt

Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2018-04-17 10:15 Asmeninio archyvo nuotr.

Dailiai piešiantis gražuoliukas Matas: „Kartais mano darbai žmones net sugraudina“

Iš Radviliškio kilęs Matas Dovidaitis daugelį stebina savo kuriamais žmonių portretais, o pastaruoju metu sulaukia netgi Lietuvos garsenybių dėmesio. Paklaustas apie ateities planus, vaikinas prisipažįsta ketinantis lavinti įgūdžius ir ateitį siejantis su piešimu.

Pieši įspūdingus žmonių portretus. Kada šis pomėgis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi?

Pirmą kartą nupiešti portretą pabandžiau dar mokykloje. Pamenu, buvo nuobodoka pamoka, todėl mėgdavau marginti sąsiuvinius įvairiausiais piešinukais. Naudodamas tušinuką pabandžiau nupiešti klasiokės portretą. Išėjo juokingas ir netikslus portretas, bet kadangi buvo linksma, tokius mini portretus ir toliau kūriau. Vėliau pabandžiau sukurti jau rimtesnį portretą – naudojau pieštukus ir piešimo popierių. Nuo tada ir neapleidžiu šio pomėgio.

Kas paskatino savo darbais dalytis viešai?

Trečiu bandymu, kaip tuo metu atrodė, išėjo neblogas portretas. Nusprendžiau pasidalyti juo feisbuke. Net pats nustebau, kiek daug gerų komentarų ir atsiliepimų sulaukiau. Dėmesys buvo labai malonus, todėl norėjau dar daugiau piešti ir dalytis darbais. Laikui bėgant žmonės vis labiau skatino nesustoti, laukė naujų darbų. Tai buvo ir vis dar yra didžiulė motyvacija.

Ar nuo pat mažens mėgai piešti?

Kiek pamenu, nuo pat vaikystės buvau kruopštus, mėgau ką nors dėlioti, lipdyti, kurti. Piešdavau įvairių filmukų ir knygų herojus.

Kodėl būtent žmonių portretai?

Galbūt žmones pradėjau piešti nesąmoningai. Tiesiog pabandžiau, patiko ir niekada nesustojau. Visuomet malonu stebėti laimingus žmones, kai jie pamato save popieriaus lape. Tas grįžtamasis ryšys ir įvertinimas rodo, kad piešti žmones buvo teisingas pasirinkimas.

Kuo dar, be piešimo, užsiimi gyvenime?

Šiuo metu didžiąją laiko dalį atiduodu piešimui, mokausi tapyti. Šiaip stengiuosi visapusiškai tobulėti. Tam padeda sportas, knygos.

Socialiniuose tinkluose galima išvysti daugybę nuotraukų, kuriose sportuoji. Tai darai profesionaliai ar sportas – tik pomėgis?

Nors sportuoju neprofesionaliai, sportas užima tikrai didelę dalį mano gyvenime. Ne kartą supratau, kad be sporto negaliu gyventi. Tai kaip varikliukas, padedantis būti savimi, energingiau siekti tikslų. Pradėjau nuo gatvės gimnastikos, taip pat domėjausi kultūrizmu, o neseniai atradau savo sportą – crossfit. Bandysiu siekti kuo geresnių rezultatų, o laikas parodys, kaip bus.

Koks gerbėjų laiškas padarė didžiausią įspūdį?

Sunku išrinkti vieną. Sulaukiu nemažai pagyrimų, kartais žmones mano darbai net sugraudina. Labiausiai įsimena nuoširdžios žinutės, iš kurių suprantu, kaip stipriai žmogus moka vertinti meno kūrinį, kiek daug visko gali įžvelgti mano darbuose.

Kokiu žmogumi, kaip asmenybe, žaviesi labiausiai?

Negalėčiau išskirti vieno. Įvairiose srityse yra žmonių, kurie daug pasiekę. Jie yra pavyzdžiai, rodantys, ką galima pasiekti sunkiu darbu, užsispyrimu ir tikėjimu. Žaviuosi kilniais, tvirtai siekiančiais savo tikslo, sėkmės lydimais ir ja besidalijančiais žmonėmis. Pavyzdžiui, Tony Robbinsas stipriai pakeitė mano mąstymą.

Kokį save įsivaizduoji ateityje – su pieštuku rankoje, o gal ketini sukti į visiškai kitą sritį?

Stengiuosi gyventi vadovaudamasis susikurta vizija. Manau, laikui bėgant pieštuką vis dažniau pakeis teptukas. Kita vertus, nesvarbu, ar tai būtų piešimas, ar tapyba, manau, visuomet sieksiu tobulėti, niekada to neapleisiu. O sportas, žinoma, yra ir bus ta sritis, kurioje ketinu tik stiprėti.