Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2016-05-08 14:00 ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Jį ir sukrėtė, ir užgrūdino: istorija iš pirmų lūpų

Vienas kelyje Marius Ulozevičius-Ulkė galiausiai baigė kelionę. Na, baigė ją, kaip pats sako, praktiškai, bet ne teoriškai. Žavusis vyras, keturiais motoroleriais apkeliavęs Aziją, neketina sustoti, nes įgyta patirtis lėmė vidinius pokyčius, skatinančius artėti link savo tikrosios vietos.

Mariau, prieš pradėdamas kelionę sakei, kad jautiesi sutrikęs. Ar šie keli mėnesiai padėjo suprasti, ko nori iš gyvenimo?

Iš dalies padėjo. Įveikiau daugiau nei 9 000 kilometrų. Visiškai vienas motoroleriais apkeliavau Tailandą, Laosą, Vietnamą, Kambodžą. Pamačiau, kaip vargingai gyvena žmonės, kokios skirtingos jų tradicijos. Džiaugiausi būdamas lietuvis, galintis ką nors jiems duoti. Susipažinau su kitais keliautojais, sukūręs puslapį feisbuke sulaukiau be galo daug palaikymo. Kelionėje turėjau laiko pamąstyti, nusiraminti.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Atskleisk paslaptį: kiek reikėjo pinigų, kad  įgyvendintum savo planą?

Turėjau 2 500 eurų, jų vos užteko. Azijoje daug kas pigiau... Daugiausia kainavo mano transporto priemonės. Turėjau jų net keturias, vis palikdavau senąjį motorolerį ir įsigydavau naują, nes negalėjau laisvai kirsti sienos. Bandydamas taupyti pirkdavau padėvėtus aparatus, tad jie kelyje gesdavo, taisymas kainavo. Džiaugiuosi, kad mane rėmė „Kauno grūdai“, „Hummel“ ir kiti. Jie labai padėjo, palaikė mano iniciatyvą.

Daugelis manė, kad grįši greičiau. Kodėl užtrukai?

Stengiausi kuo daugiau pamatyti. Vos išvykęs patyriau kultūrinį šoką. Buvo liūdna, ilgėjausi namų. Prisipažinsiu, kartais atrodė, kad mielai apsisukčiau ir grįžčiau. Prireikė laiko, kol iš tiesų pradėjau mėgautis kelione. Tikriausiai dėl to ir užsibuvau. Akys praregėjo tik po pirmo mėnesio. Ėmiau susikalbėti, tiksliau bandyti suprasti tenykščius žmones, mėgautis maistu, saule, pamokomis.

Kuo daugiau patirti – štai koks buvo mano tikslas. Manau, tai pagrindinė priežastis, kodėl negrįžau anksčiau.

Ar pasiilgai lietuviškų cepelinų, draugų ir Lietuvos?

Esu iš tų, kurie geriausiai žino, ko nepasiilgo. Jau esu sakęs, kad mane erzina rūškani, nelaimingi žmonės. Jie gobšūs, nori dar ir dar, tikriausiai dėl to ir nelaimingi. Savo draugų ir šalies pasiilgau. Maistas Azijoje kai kur šokiravo. Ten jie valgė žiurkes, šunis... Iki dabar koktu prisiminti, koks jų požiūris į gyvūną. Aš pats esu didelis jų mylėtojas, tad buvo negera žiūrėti į skerdžiamus keturkojus. Privertė susimąstyti. Indijoje jie garbina karves, o Lietuvoje žmonės jas valgo. Žinote, mėsos visai nepasiilgau... Pamaniau, jei jau tikimės ko nors iš kitų, reikia rodyti pavyzdį.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Anksčiau sakei, kad nori saugoti planetą, ją tausoti. Ar vis dar manai, kad vienas žmogus gali tai padaryti?

Taip. Aš viską galiu. Galbūt esu idealistas ir maksimalistas, bet, kaip anksčiau aiškinau draugams, taip ir toliau sakysiu, kad reikia mažinti visko vartojimą, o ypač plastiko, ir tausoti planetos išteklius. Yra daug žmonių, kurie mane palaiko. Jau kuris laikas esu ne VIENAS KELYJE. Ar matėte komentarus feisbuke? Sekėjai viską išgyveno drauge. Mano kelias virto ir jų keliu.

Ką planuoji veikti toliau? Ar tiesa, kad netrukus vėl leisiesi į kelią?

Kitais metais. Dabar planuoju padirbėti, šiek tiek pabūti Lietuvoje. Reikia susitaupyti pinigų. Savo puslapyje pranešiu apie kitą kelionę. Planuoju atlikti meditacijos kursą. Žinote, atsidūręs keisčiausiose situacijose supratau, kad svarbiausia – išmokti sutarti su savimi. Kitą kartą norėčiau į kelionę leistis be mobiliojo telefono, visiškai atsiriboti nuo pasaulio. Savo įspūdžius aprašyčiau jau grįžęs.