Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2016-02-03 19:37 ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Sparčiai populiarėjantis gražuolis save atiduoda visiems

Marius Ulozevičius (Ulkė) - vienas kelyje. Vyras, savo feisbuko puslapyje per savaitę subūręs gerbėjų armiją, MIESTE.lt  atskleidė, kodėl ryžosi motociklu apkeliauti Aziją, palikti gimtuosius namus Kaune ir kas tokio atsitiko jo gyvenime, kad viską metęs panoro žemėje atrasti savąją vietą. Mariaus nuotykiai tęsiasi "non stop", o užkrečiantis juokas verčia linkėti jam tik didžiausios sėkmės.

Mariau, koks esi žmogus? Vienišius atskalūnas, o gal tik mažas vaikas, nežinantis ko jis nori?

Kiek save prisimenu, buvau sunkus vaikas. Mokykloje turėjau keletą problemų, kad susitaikyčiau su mokytojais teko kartą sienas dažyti (juokiasi). Nieko neklausydavau. Prieš nieką nesijaučiau atsakingas. Studijuoti pradėjau kai man buvo 23, visur vėlavau. Vėliau patyriau labai skaudžių išgyvenimų. Tiek emocinių, tiek fizinių. Vos nemiriau. Nesu nei atskalūnas, nei išlepęs. Tiesiog sunkiai sekėsi surasti savąjį pasaulį. Visi turi jiems skirtą vietą , o aš toks vienas jos nerandu. Nusprendžiau - žūtbūt rasiu ir įgyvendinsiu savo tikslus.

Sakai, kad vos nemirei, kas tokio baisaus nutiko?

Man buvo 21 metai, šventėme draugo gimtadienį, bičiuliai išėjo į Laisvės alėją užkąsti ir juos užpuolė įsisiautėję chuliganai. Prisimenu, galvojau, kad galiu išsiaiškinti. Paėjęs keletą žingsnių kietiems Kauno bičams sakiau, jog žmonių užpuldinėti negalima, bet išgirdau dujinio ginklo garsą ir mane tuo pat metu pervėrė peiliu. Gydytojai sakė, jog labai pasisekė, nes atsitiktinai krūtinę prisidengiau savo plaštaka. Keista. Galėjo durti į koją, ranką, bet smeigė tiesiai į širdį. Iki dabar liūdna, kad tas žmogus vis dar gatvėmis vaikšto.

Kokiais darbais užsiiminėjai prieš priimdmas sprendimą iškeliauti? 

Nepatikėsit, bet visko buvo, jaunas būdamas esu ir grindis "Maximoje" plovęs, ir bare dirbęs, vėliau ir stambaus nekilnojamo truto reikalais užsiėmiau. Su draugais buvome alaus parduotuvėlę, pavadinimu "Alūnė" atidarę. Domėjausi lietuvių mėgstamo gėrimo gamyba, ieškojau darbuotojų. Su šypsena prisimenu, jog tuomet visokių keistų tipų sutikau. Sunku buvo. Ieškau darbuotojų ir atsiunčia visokie keistuoliai savo gyvenimo aprašymą su žodžiais "MANO CIVI". Pačiam teko daug dirbti. Beje, parduotuvė ilgai negyvavo, nes nujausdamas, kad "Rimi", kurioje buvau įkurdinęs savo verslą, greit užsidarys visus reikalus nutraukiau. Taip ir buvo, po metų metų pastate nė gyvos dvasios neliko. Praėjusią vasarą vadovavau vienam "Beach" barui pajūryje. Šiuo metu esu automobilių asociacijos sporto klubo prezidentas ir vienos įmonės direktorius.

Nuspendei per 45 dienas apkeliauti Aziją su motociklu, šiuo metu esi Bankoke, ar jau įsigyjai savo transporto priemonę?

Čia ir prasisdeda nuotykiai. Pirmiausia užsukau į Dubajų. Su vienu draugu turėjau dalyvauti "Ironman" čenpionate, tačiau dėl širdiplėvės uždegimo negalėjau. Tik jau iš pačio ryto, kuomet turėjo vykti čempionatas, spjoviau į viską ir nuplaukiau 600 metrų, kitose rungtyse savęs išbandyti nerizikavau. Viskas buvo gražu ir faina, labai daug turčių, prabangių pastatų. Kažkaip netikra atrodė. Dabar, kai esu Bankoke toks visiškai išmestas į krantą jaučiuosi - man ir vairuotojo pažymėjimą oro uoste ištraukė. Bet aš juokiuosi. Bus taip, kaip bus. Nepulsiu verkti. Motociklo kol kas nusipirkti nesugebu. Nesuprantu, iš kur gatvėse visi juos turi, o tokio vieno šaltinio, kur juos pardavinėtų ir būtų skelbiama informacija, nerandu. Prie viso šio bardako prisisdeda tai, kad pasirodo negalėsiu kirsti Tailando sienos, teks Laose vėl kitą motociklą pirkti, vėl ieškoti, vėl nerimauti. Motociklu turistai negali keliauti be ribų, jos joms greižtai nubrėžtos. Bet žinote, todėl ir ryžausi - dėl to gyvenimo skonio, kurio nebejaučiau paskutiniuosius metus. Žinau, kad mano ryžtas padės pasiekti užsibrėžto tikslo.

Mariau, Tave supa turtingi, žavūs žmonės, kodėl neatsipalaiduoji ir tiesiog nebūni vienu iš jų? Galėtum užsisakyti gerą viešbutį ir vietoje motociklo išsinuomoti automobilį?

Tada taip ir nerasčiau savo vietos. Man patinka gamta, aš net savo draugus mokau, kad reikia rūšiuoti šiukšles, atsargiau elgtis su plastiku. Įsivaizduokite: Lietuvoje vienas žmogus per metus suvartoja apytiksliai 340 plastiko maišelių, Danijoje - apie 14, o Tailande - o dieve, net nenoriu pagalvoti. Čia viskas parduodama plastikiniuose buteliuose. Aš tikrai norėčiau, kad viskas būtų kitaip. Niekada nepraeinu pro bičiulį, kuris valydamas savo dantis neužsuka čiaupo, nieko nesakęs. Manau, kad aplink mus egzistuoja begalė dalykų, kurių mes nepastebime. Tas destruktyvus požiūris, kad po mūsų nors ir tvanas, manęs visiškai netenkina. Be to, esu nuomonės, kad norint rasti atsakymus, į kylančius egzistencinius klausimus, reikia išlįsti iš komforto zonos.

Kur planuoji miegoti, po atviru dangumi?

Galvoju, kad laikysiuosi arčiau kaimelių, mažų miestų. Norėčiau apsistoti pas įvairius žmones, susipažinti, atrasti  tradicijas, tačiau jei nepavyks nieko rasti - nusipirksiu palapinę ir tegul žvaigždės kelią rodo (juokiasi). Esu keliautojas be nuoseklaus plano, tačiau turiu savų tikslų. 

Kodėl nusprendei savo potyriais dalintis socialinėje erdvėje?

Noriu, kad žmonės pasikrautų gerų emocijų, pamatytų tuos, su kuriais susitiksiu. Įspūdžiais dalintis noriu su visais savo draugais. Tegul išgirsta istorijas. Su tais žmonėmis, kuriems patiks mano istorija, aš mielai bendrausiu, diskutuosiu. Žinot, idėjos sklanda yra neįtikėtinas reiškinys.O aš turiu kuo užkrėsti.

Mariaus kelionę galite sekti : https://www.facebook.com/vienaskelyje/?ref=hl