"Kelias į žvaigždes" dalyvė Simona susilaukė antrojo vaikelio: vyras dalyvavo gimdyme - mieste.lt

Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2018-05-24 09:42 Asmeninio archyvo nuotr.

"Kelias į žvaigždes" dalyvė Simona susilaukė antrojo vaikelio: vyras dalyvavo gimdyme

Realybės šou „Kelias į žvaigždes II“ išgarsėjusi atlikėja, o dabar radijo stoties „Lietus“ laidų vedėja Simona Čėsnaitė mėgaujasi motinyste. Antros  dukters susilaukusi moteris prisipažino: „Praėjus savaitei po gimdymo siaučia hormonai, organizmas nėra atsigavęs, todėl šiek tiek keista kalbėti...  Bet esu labai laiminga. Šeima – mano didžiausia atrama.“

Neseniai jūsų šeimą papildė dar vienas narys. Kokios emocijos aplankė tą ypatingą dieną?

Iš tiesų ypatingas įvykis – antras stebuklas atkeliavo į mūsų šeimą. Mažylė gimė balandžio 11 dieną, kaip ir numatyta. Supratusi, kad prasidėjo gimdymas, tuo pat metu jaučiau jaudulį, nerimą, laimę ir baimę. Širdyje maišėsi galybė jausmų, tačiau tai procesas, kurio nesuplanuosi. O tai, ko negali kontroliuoti, visada sukelia tam tikrą nesaugumą. Pirma dukrelė gimė be jokių nesklandumų, todėl labai norėjau ir antrąją pagimdyti natūraliai. Manau, kad tai svarbu.

Ar pirmas ir antras nėštumas suteikė skirtingos patirties?

Daugybę kartų esu girdėjusi, neva antras nėštumas tarsi prabėga, o gimdymas būna lengvesnis. Aš taip nesijaučiau. Manau, kiekvienas nėštumas yra skirtingas ir tai nebūtinai priklauso nuo kūdikio lyties. Aš šį kartą irgi jaučiausi kitaip, kaip juokauju, – labiau nėščia… Taip, galbūt patyriau mažiau nepagrįsto išgąsčio, bet vis tiek jaudinausi.

Per antrą nėštumą, kitaip nei per pirmąjį, kamavo nugaros skausmai. Laimė, radau išeitį – dažnai plaukiojau baseine.

Apskritai visoms moterims, kurios planuoja nėštumą, nuoširdžiai patariu judėti, sportuoti ir ypač stiprinti nugaros, pilvo raumenis. Vėliau jų labai prireiks.

Ar antras gimdymas praėjo lengviau nei pirmas?

Tiesą sakant, pasitvirtino tam tikri dalykai, kuriuos skaičiau apie antrą gimdymą. Pavyzdžiui, kad viskas vyksta greičiau. Bet ar lengviau? Manau, tai labai subjektyvu. Gimdymas nėra malonumas, tai sunkus darbas tiek fiziškai, tiek emociškai. Mane galbūt labiausiai gelbėjo nusiteikimas, kad mano kūnas tam ir sukurtas, todėl geriausiai žino, kaip viskas turi vykti. O mano užduotis – kvėpuoti, suvokti skausmo priežastis ir tikėtis, kad viskas bus gerai.

Turiu patarimą būsimoms mamytėms: gimdykite ne ten, kur patiko jūsų draugei ar kolegei, o ten, kur būsite tikros, jog sulauksite profesionalios priežiūros ir pagalbos.

Jūsų vyras dalyvavo gimdyme?

Vyras dalyvavo abiejuose gimdymuose. Jis buvo taip nusprendęs, todėl net neteko diskutuoti. Man tai irgi buvo labai svarbu – nėjome į masažo prasidėjus sąrėmiams kursus, nekvėpavome ir nestūmėme kartu, kaip rodo filmuose. Tiesiog sunkiausiais momentais didžiausia pagalba ir palaikymas buvo mylimojo ranka, taip tarsi perpus pasidalijome skausmą. Man svarbu, kad  vaiko atėjimą į šį pasaulį išgyvename kartu.

Antro dukrelės gimimas galbūt sukėlė netgi daugiau emocijų. Džiaugsmo ašaros palydėjo pirmąjį dukrelės verksmą, nes abu supratome, koks džiaugsmas atkeliavo į mūsų šeimą, koks stebuklas įvyko, nes augindami pirmagimę Matėją jaučiamės pakylėti iki dangaus, o dabar turėsime dvi dukreles – bus dvigubai gėrio ir grožio!

Ar sunku buvo išrinkti mažylei vardą? 

Antrą dukrelę pavadinome Atėne. Kol kas ji rami – valgo ir miega. Tiesa,  gimė po Avino ženklu, tad esu nusiteikusi iššūkiams! Dėl vardo nebuvome apsisprendę iki pat gimdymo. Tai svarbus ir atsakingas dalykas, juk žmogus vardą nešios visą gyvenimą.

Tuo labiau kad tikiu, jog vardas suteikia papildomą apsaugą. Atėnės vardą pasiūlė vyras Martynas. Man jis irgi patiko, tačiau leidome sau su juo apsiprasti, neskubėjome priimti galutinio sprendimo. Juk sakoma, kad kartais gimus vaikeliui vardas visai netinka prie veido. Beje, Atėnė – graikų išminties deivė, strategė, stipri figūra.

Daugelį moterų nėštumas gąsdina. Kaip Jūs vertinate šį laikotarpį?

Nėštumas – ypatingas laikas moteriai. Mano abu nėštumai buvo sklandūs, tačiau tam reikia tinkamai nusiteikti. Manęs nevargino rytinis pykinimas ar kiti dideli nemalonumai, tačiau taip būna ne visoms. Todėl labai svarbu suprasti, kokie didžiuliai pokyčiai vyksta organizme, kiek ten sukasi įvairiausių procesų...

Man labai liūdna, kai vis dar girdžiu nėščiųjų, besiskundžiančių, kad jos didelės ar negražios. Nuoširdžiai tikiu, kad kaip jaučiasi mama, taip ir kūdikis. Todėl būsimos mamytės turėtų gyventi šviesiomis emocijomis. Manau, būsimi tėčiai šiu laikotarpiu atlieka ypač svarbų vaidmenį.

O kaip žiūrite į neseniai pagimdžiusių moterų pastangas žūtbūt susigrąžinti nepriekaištingas kūno formas?

Iš tikrųjų smagu stebėti tiek Lietuvos, tiek užsienio žvaigždes, demonstruojančias kone idealią figūrą iškart po gimdymo, tačiau man tai nėra svarbiausia. Tiek po pirmo gimdymo, tiek dabar neketinu savęs varginti dietomis ar pulti sportuoti.

Mano kūnas sukūrė stebuklą, tai yra milžiniškas darbas, todėl reikia pasisaugoti, leisti organizmui pailsėti. O sustiprėjus, aišku, galima grįžti į kasdienį ritmą. Sakau tai dėl to, kad yra moterų, kurios matydamos instagrame podiumu žengiančias lieknas moteris, ką tik tapusias motinomis, laiko tai norma. Norisi pasakyti, kad jūs nebūtinai turite atrodyti taip pat. Mylėkite save, ir kūnas jums atsidėkos.

Ar laukdamasi antros dukrelės dirbote?

Radijuje dirbu daugiau nei dešimtmetį ir jaučiuosi savo rogėse. Man tai svajonių darbas. Motinystės atostogų išėjau likus dviem savaitėms iki gimdymo. Buvau nusprendusi, kad dirbsiu tol, kol nebus sunku. Tad galiu sakyti, kad man visai neblogai sekėsi.

Išgarsėjote muzikiniame projekte „Kelias į žvaigždes II“. Jeigu galėtumėte atsukti laiką, norėtumėte ką nors pakeisti?

Tikrai nieko nekeisčiau. Esu įsitikinusi, kad gyvenime viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti. Gaila, kad tuo metu neišnaudojau savo populiarumo kalboms apie svarbius dalykus. Mano auditorija tuo metu buvo paauglės mergaitės. Galėjau daugiau komunikuoti apie tokius dalykus kaip pasitikėjimas savimi, meilė sau ir sugebėjimas vertinti savo individualumą.

Ar jaučiatės laiminga? O gal dar ko nors trūksta iki pilnatvės?

Apie laimę sunku kalbėti ir vargu ar reikia. Juk tai jausmas, akimirka. Širdyje ji gyvena ir norisi ją ten saugoti. Esu dėkinga gyvenimui už suteiktas dovanas ir stengiuosi nebūti godi. Žmogui įprastas noras turėti vis daugiau, bet tai užburtas ratas...

Stengiuosi nepamesti tikrųjų vertybių ir neužsisukti kasdienybėje, o tam labai padeda kelionės. Todėl, jeigu reikėtų pasakyti, ko vis dėlto trūksta, norėčiau daugiau keliauti su šeima.

Kokie ateities planai? Ar dar planuojate šeimos pagausėjimą?

Kol kas prioritetas – mažylė. Todėl artimiausiu metu ketinu būtent jai skirti didžiąją laiko dalį. Dėl šeimos pagausėjimo – tikrai nesakau „ne“. Bus matyt.

Pavasaris – pokyčių metas... Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams?

Visiems noriu palinkėti iš širdies ir galvos išmesti visa, kas nereikalinga, kas neduoda ramybės, ir įsileisti daugiau šilumos ir meilės. Būtite dėkingi už kiekvieną dieną ir stenkitės joje surasti bent vieną smulkmeną, kuri priverstų nusišypsoti. Ir, žinoma, linkiu ramybės. Tikros ramybės.