TV ir radijo laidų vedėja J.Žičkutė - atvirai apie gyvenimą su sese - mieste.lt

Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2018-04-07 10:00

TV ir radijo laidų vedėja J.Žičkutė - atvirai apie gyvenimą su sese

Koks geriausias draugystės receptas? Atrodo, kad kartais nereikia nei panašaus charakterio, nei vienodų įpročių. Puikus to pavyzdys – TV laidų vedėja Justė Žičkutė (22) ir jos sesuo Rasa (18). Išoriškai itin panašios merginos, pasirodo, yra labai skirtingos, bet vis tiek artimos.

Juste, su seserimi Rasa esate labai panašios išvaizdos. Ar galima sakyti, kad panašus ir jūsų būdas?

Tai, kad mes panašios išoriškai, tikrai nereiškia, jog esame tokios ir vidumi. Rasos ir mano charakteris skiriasi iš esmės. Aš elgiuosi spontaniškai, nenuspėjamai, man būdinga nuotaikų kaita. Rasa yra emociškai tvirtesnė – ji gali priimti svarbius sprendimus vadovaudamasi savo nuomone, o man būtina pasitarti su artimiausiais žmonėmis.

Ar Jūsų draugystę galima laikyti ypač tvirta?

Be jokių abejonių. Šeima pasitikiu besąlygiškai, o sesuo yra geriausia, ką man galėjo padovanoti tėvai. Atvirumas yra ta savybė, dėl kurios taip vertinu mūsų draugystę. Būtent dėl jo mūsų ryšys toks stiprus ir tvirtas. Mėgstu tiesą, kad ir kokia karti ji būtų.

Jei atvirai, vaikystėje mes nežinojome, ką reiškia muštynės ar bjaurūs keiksnojimai. Beje, kad išlaikyčiau draugiškumo ryšį, dažnai turiu slopinti savo seserišką instinktą globoti – juk niekam nepatinka, kai vyresnėliai mano daugiau žinantys ir perša savo nuomonę.

Dėl ko tarp judviejų dažniausiai kyla nesutarimų? O gal jų išvis nebūna?

Buityje nesutarimų nepasitaiko. Nuo mažumės tėvams padėdavome atlikti namų ir lauko darbus, todėl apsigyvenusios kartu buities reikalus sutvarkėme paprastai – tiesiog pasidalijome darbus. Mūsų namuose nekalbadienių nebūna, o jei viena kitai pasakome griežtesnį žodį, jį tuoj pat pakeičia frazė: „Ei, na ko pikta?“ Tada nusijuokiame ir gyvename toliau.

Ar artimiems santykiams netrukdo ketverių metų skirtumas?

Jei trukdytų, matyt, santykiai nebūtų tokie artimi. Žinoma, nė neabejoju, kad yra klausimų ar temų, kurias aptariame tik su savo draugėmis. Yra kai kas, ką kiekviena pasiliekame tik sau, bet juk tai visiškai normalu. Svarbiausia, kad turiu žmogų, kuriam galiu atverti širdį, kuris visada išklausys. Kai jaučiu, kad Rasa nenori ko nors sakyti, nespaudžiu jos. Ji – mano sesuo, o ne privati nuosavybė. Visada jai patariu, jei manęs prašo, tačiau privalau gerbti jos požiūrį ir sprendimus.

Ar buvote rimtai susipykusios?

Į šį klausimą atsakysiu labai trumpai: nė karto ir kalbu visiškai rimtai!

Kokią įsimintiniausią akimirką kartu esate patyrusios?

Negaliu išskirti vienos, bet, kiek prisimenu, Rasa visada buvo angeliukas, o aš – velnių velnias. Nemokėdama plaukti mėgau šokinėti nuo lieptelio, todėl sesė visada stovėdavo prie kranto ir stebėdavo, kad tik nepriburbuliuočiau. Užtat aš ją mokiau vairuoti ir vis raginau nepasiduoti, nors ne kartą norėjo užtrenkti automobilio dureles. Bet kurioje situacijoje mes visada buvome drauge – jei ne fiziškai, tai emociškai, ir neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip.

Ar yra kas nors, ko neatleistumėte net seseriai?

Būtų skaudu, jei iš kitų žmonių išgirsčiau, kad Rasa mane apkalba. Kita vertus, kad ir kaip sesuo mane įskaudintų, tikiu, jog sugebėčiau rasti būdą jai atleisti. Galbūt taip sakau dėl to, kad sesuo niekada nėra manęs įskaudinusi, tačiau tikiuosi, jog visada galėsiu ja pasitikėti.

Kaip leidžiate laisvalaikį?

Turime tradiciją kiekvieną sekmadienį pusryčiauti kartu – valgome avižinius blynus. Kadangi sesė Vilniuje gyvena neseniai, stengiamės aplankyti ne tik miesto centre, bet ir atokesnes vietas. Dieviname mišką, todėl dažnai išvažiuojame pasivaikščioti už miesto.

Na, o kadangi visą savaitę stengiamės laikytis režimo, savaitgalį atleidžiame vadeles – picos yra geriausias cheatmeal! Beje, kaip ir visi mirtingieji, mėgstame kiną, koncertus, improvizacijos teatrą.

Už kokias charakterio savybes labiausiai mylite ir vertinate seserį?

Už tai, kad atvira ir nuoširdi, neapsimetinėjanti ir nesistengianti būti kitokia. Rasa nedaugžodžiauja, tačiau visada jaučia, kada reikia mane palaikyti, ir padrąsina. Ji žino, kad kartais man pačiuožia stogas ir elgiuosi kaip mažas vaikas, tačiau myli mane tokią, kokia esu. Su ja man taip lengva, nes tiesiog galiu būti savimi.