Marokiečio grasinimus išgirdęs Sergejus Maslobojevas: galbūt, tai bus kova, kuri viską užbaigs - mieste.lt

Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2018-02-27 09:49 Organizatorių nuotr.

Marokiečio grasinimus išgirdęs Sergejus Maslobojevas: galbūt, tai bus kova, kuri viską užbaigs

„Geriausias? Neįveikiamas? Šie žodžiai gražūs. Jaunystėje esu padaręs klaidą, nes tikėjau, kad toks galiu būti... Kad toks esu“, – prisipažįsta vienas geriausių Lietuvos kovotojas Sergejus Maslobojevas.

Kada suprato esąs pažeidžiamas, S. Maslobojevas nepamena, tačiau teigia, kad gyvenimas viską sudėliojo į tinkamus stalčiukus laiku ir vietoje.
 
„Gyvenime buvo visko: ir skambių pergalių, po kurių per greitai save pakrikštijau ringo karaliumi, ir skaudžių pralaimėjimų, po kurių šaukdavau, kad viską mesiu, nes esu tiesiog mėšlo krūva. Nesijaučiau esąs vertas ringo, žiūrovų palaikymo ir, galų gale, man mokamų pinigų už kovas“, – kalbėjo S. Maslobojevas.
 
Jis iki šiol prisimena sunkiausią ir skaudžiausią nutikimą ringe – sunkų nokdauną kovoje su Thomasu Bridgewateriu. „Tą kovą aš laimėjau, tačiau nokdaunas buvo ženklas... Kad reikia nusileisti ant žemės, supratau, kad senstu. Per sekundes, kurias skaičiavo ringo teisėjas suvokiau, kad ringe nebūsiu amžinai. Galvoje sukosi mintis „Ar čia ta kova? Ar tai kova, kuri viską užbaigs?“ Po kovos buvo sunku, tai nebuvo saldi pergalė, nes po jos tiesiog norėjau pasislėpti, prasmegti skradžiai žemę“, – prisipažino S. Maslobojevas.
 
Kovo 17 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje jo laukia „pasimatymas“ ringe su grėsmingai nusiteikusiu ir nokautais garsėjančiu marokiečiu Noureddine'o Ajnaou. 
 
Afrikos kovotojas profesionaliame ringe savo meistriškumą jau rodė 20 kartų, iš kurių 17 kartų šventė pergales, o 12 kartų – nokautais. Jis jau paskelbė, kad išanalizavo lietuvio kovas ir atrado nemažai spragų. „Švęsiu lengvą pergalę“, – paskelbė N. Ajnaou.
 
- Kiek kartų esi girdėjęs, kad tave išanalizavo, žino tavo silpnąsias puses ir ruošiasi tave patiesti?
 
- Tai girdžiu prieš kiekvieną kovą. Tokios kalbos manęs jau visiškai nestebina. Džiaugiuosi, kad mano varžovas ruošiasi kovai, žiūrėjo įrašus. 
 
- Tačiau, ar šios kalbos tave gąsdina?
 
- Atvirai? Anksčiau niekada nekreipdavau į tai dėmesio. O ką turi kalbėti kovotojas prieš kovą? Nejaugi jis sakys, kad „Viską pamatysime ringe“? Manau, ši frazė ir taip yra per dažnai kartojama prieš kovas. Šįkart man yra šiek tiek nejauku… Jaučiuosi stebimas (šypsosi). Nejauku, nes aš ir pats žinau savo spragas, žinau, kad tinkamai pasiruošęs atkaklus kovotojas puikiai gali tuo pasinaudoti. Beje, pats nesidžiaugiu savo pasiruošimo etapu. Jaučiuosi vangus, nejudrus – tarsi suakmenėjęs. Intensyviai ruošiuosi, tačiau nesu patenkintas. Dienos greitai bėga, o aš vis dar nesijaučiu esąs kovotojas, nesijaučiu esąs karys.
 
- Tai pirmas kartas?
 
- Ne. Po kovos su Th. Ridgewateriu buvo dar blogiau… Tada aš tikrai bijojau, nes nežinojau, kas esu, ko noriu ir net buvau pradėjęs kapstytis galvoje ieškodamas atsakymo, kodėl tai darau.
 
- Ilgai atsakymo teko ieškoti?
 
- Iki kitos kovos… 
 
- Spėjai per tą laiką rasti atsakymus?
 
- Atsakymų aš neradau iki šiol. Žinau, kad Sergejus Maslobojevas tiesiog negali be ringo. Tai skamba banaliai?
 
- Taip.
 
- Juk nesakysiu, kad ringas negali be Sergejaus Maslobojevo.
 
- O jeigu paklausčiau kiek kitaip – ar Sergejus Maslobojevas yra verkęs?
 
- Taip, žinoma. Ar man negalima? Ar žinai, kas yra baisiausia žmogaus gyvenime? Pasiklysti. Ne gatvėje, ne svetimame mieste… Sunkiausia yra pasiklysti savyje: kai kiekvieną akimirką tau į galvą stuksena tas kvailas klausimas: „Kodėl tai darai?“ Ne vieną kartą buvau pasiklydęs, dabar išgyvenu ne vieną akimirką, kai „Kodėl tai darai?“ vėl pasibeldžia. Tačiau stengiuosi neleisti jam įsibrauti į mano galvą, nes verkti dabar – ne pats tinkamiausias laikas. Nenoriu vėl būti tas kosminis ežiukas rūke…
 
- Jeigu sugebi blokuoti „Kodėl tai darai“, reiškiasi, turi atsakymą?
 
- Turiu, bet nežinau, ar tai yra teisingas atsakymas. Pirmasis, kuris man padėdavo, buvo „Dėl žmonių“, vėliau jis peraugo į „Dėl Lietuvos“. Bet tai itin išdidžiai skambėdavo.
 
- O dabar atsakymas koks?
 
- Tai darau dėl žmonių, kurie manimi tiki. Tai darau dėl tų, kuriems, galbūt, esu ar galiu būti pavyzdys. Žinai, atsakysiu ir į ankstesnį klausimą, kurį uždavei: jeigu ne sportas, jei ne ringas, manau, dažniausiai mano pavardė būti žinučių apie kriminalinį pasaulį naujienų antraštėse. Ir aš tai puikiai suprantu. Sportas mane ištraukė iš balos, sportas man neleido įlipti į balą ir joje nuskęsti. Taip, jau žengdamas sportininko keliu ne vieną kartą klydau: per daug gerai galvojau apie save, per daug atvirai kalbėdavau, neatsargiai rinkausi draugus. Ir suprantu, kad laiko neatsuksi, bet dar turiu laiko tapti žmogumi, kuris gali savo pavyzdžiu išgelbėti kitą, parodyti jam kelią. O svarbiausia, kad didžiausiu pavyzdžiu noriu būti savo sūnui Ramirui…
 
- O ar sūnus netapo tavo saugikliu, ar būtent ne jis tapo tuo, kuris tave privertė bijoti?
 
- Rimtai? Tu to klausi? Manau, natūralu, kad po sūnaus gimimo aš nesu žmogus, kuris galėtų pasakyti „Neturiu, ko prarasti“. Ir dėl to labai džiaugiuosi. Nes būti žmogumi, kuris nuolat kartoja, kad „neturiu, ko prarasti“, yra tuščia, skaudu, liūdna. O aš turiu dėl ko stengtis. Juk žinau, kad prabėgus dešimčiai metų Ramiras ras visus mano kovų įrašus… Juos ras ir jo bendraklasiai. Būtų smagu, jei visur būtų mano pergalės. Nenoriu, kad sūnus užaugęs turėtų teisintis dėl savo tėvo.
 
- Ar jau žinai, kaip atrodys kovos su N. Ajnaou įrašas?
 
- (Juokiasi) Jis žino mano visas spragas, jis žadėjo nokautą. Kuo visa tai gali baigsis? Mano pergale!
Su DAILY CARD kortele - 10% nuolaida.

Dar neturi daugiausia nuolaidų Lietuvoje turinčios kortelės DAILY CARD? Įsigyk jau dabar!