Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2016-11-23 12:30

Grupės DDT „Garso istorija“ – 9 mėgstamiausios dainos lietuvių akimis

Šį sekmadienį, lapkričio 27 d., Vilniuje skambės muzika, pasakojanti istoriją – tą vakarą koncertų salėje „Compensa“ pasirodys rusų roko grupė DDT. Permainų istorijos metraštininkais tituluojama grupė pirmą kartą žiūrovus pakvies į koncertą, kuriame skambės geriausios dainos iš visų per daugiau kaip tris dešimtmečius išleistų DDT albumų. Laikmetį atspindinčios socialinės ir filosofinės problemos, laisvė ir religija – kertiniai grupės, neįsivaizduojamos be jos lyderio Jurijaus Ševčiuko, kūrybos elementai. Į tris dalis padalinta „Garso istorija“ perteiks skirtingas DDT gyvavimo epochas, smarkiai įtakotas įvairių politinių, socialinių bei asmeninių pokyčių ir patyrimų.

„Mūsų skambesys daug kartų keitėsi, buvo ir ritmenbliuzo, indie ar industrinės muzikos, filosofinių valsų, roko baladžių bei poezijos skaitymo. Sudėti visas dainas, kurias norime sugroti, į vieną koncertą – sudėtinga,“ – sako poetas, dainininkas ir muzikos kūrėjas J. Ševčiukas. Nuo 1980-ųjų, kai prasidėjo DDT istorija, grupė išleido daugiau nei 20 studijinių ir koncertinių albumų, tad išrinkti geriausias iš jų – nelengva. Artėjant koncertui Vilniuje, pasidalinti savo mėgstamiausių DDT dainų trejetukais sutiko muzikos blogų „Gintariniai akiniai“ ir „Suru.lt“ autoriai bei muzikantas, grupės „Jama&W“ lyderis Rokas Grajauskas Jama. 

Populiaraus „Facebook“ blogo apie muziką „Gintariniai akiniai“ autoriaus Andriaus Zimaičio teigimu, DDT įrodo, kad gera muzika neturi tautybės. Pirmoji jo „geriausia“ – daina „Eto vse“ (Это все): „Šios dainos atlikimas su P. Čaikovskio simfoniniu orkestru yra arti tobulybės ir kiekvieną kartą pašiaušią odą,“ – sako „Gintarinių akinių“ autorius. Grupei ją uždainavus prieš daugiau nei 20 metų, buvo manančių, jog tai DDT atsisveikinimo himnas. Išties kūrinys iš to paties pavadinimo albumo simbolizavo vieno grupės gyvavimo etapų pabaigą. Anot J. Ševčiuko: „Norėjome dar giliau nerti į meną, bet nelabai pavyko. Menui reikia laiko, kad prikauptume savyje „kažko“, o tuomet mes to neturėjome. Masė dinamiškų veiksmų šalyje, 1993-iųjų spalio įvykiai – visas albumas gavosi labai socialinis.“

Antroje A. Zimaičio mėgstamiausių DDT dainų sąrašo vietoje – „Metel“ (Метель): „Tai vienas žiemiškiausių mano girdėtų kūrinių apskritai. Vien besiklausant darosi šalta“. Įdomu tai, kad pats dainos „Metel“, vieno didžiausių DDT hitų, autorius Jurijus Ševčiukas ją laiko „tiesiog paprasta“.

Trečiasis „Gintarinių akinių“ autoriaus pasirinkimas – daina „Leteli oblaka“ (Летели облака). „Šį kūrinį pirmiausia išgirdau atliekant Alinai Orlovai ir tik vėliau sužinojau, kad tai – DDT kūryba. Gal dėl tos lietuviškos sąsajos jis taip ir įsiminė“. Nors žinomumu ši lyriška 2000-ųjų daina ir nusileidžia Ševčiuko „rudeniškųjų“ dainų serijai, „Leteli oblaka“ tapo dar vienu DDT hitu. Savo to laikmečio kūrybą J. Ševčiukas vadina kamerine ir šviesiai liūdna: „Tai lyriškasis, literatūrinis DDT periodas. Koncertuose aš tiesiog skaitydavau eiles pagal muziką, kurią vaikinai grodavo improvizuodami. Publika prašydavo groti „Osen“, o aš sakydavau „Paklausykite eilių!“. Buvo svarbu groti ne tai, ko jie nori, nepaklusti jų pageidavimams, nes kitu atveju iš manęs nieko išskyrus akinius, barzdą ir tuštumos tarp jų nebūtų likę.“

Pramoginio blogo suru.lt autoriaus Andrzej Bong nuomone stiprioji rusiško roko pusė niekada nebuvo muzika: „Mūsų kaimynams visada svarbiausia buvo, ir gal vis dar yra, perduoti protesto žinutę masėms. Apie tai nemažai knygų yra prirašę daugelis ano laikmečio kritikų. Šiuo požiūriu Rusija yra pagimdžiusi nemažai puikių poetų – nuo V. Vysockio iki V. Butusovo, K. Kinčevo ar A. Vasiljevo. J. Ševčiukas šiame sąraše neabejotinai užima garbingą vietą. Juolab, kad savo dainas jis ne dainuoja, o praktiškai išgyvena. Kiekvieno atlikimo metu.“

Suru.lt autoriaus sudaryto DDT dainų Top-3 sąrašo viršūnėje – daina  „Čiorny pes Peterburg“ (Черный пес Петербург): „Šis kūrinys – puiki aukščiau minėto išgyvenimo iliustracija. Beveik gali užuosti, kad J. Ševčiukas puikiai pažįsta miestą ir jis jam iki skausmo rūpi. Tai nesuvaidinta drama, Dostojevskis ir Gogolis didžiuojasi.“ To paties pavadinimo albumą DDT išleido 1992-aisiais. „Tai buvo mūsų pirma konceptuali programa, pirmąkart palietėme tokias dideles temas, pvz., klausimą, kuriuo serga visi menininkai – „Būti ar nebūti?,“– kalbėjo Jurijus Ševčiukas.

Antrasis A. Bong pasirinkimas – daina „Dožd“ (Дождь). Apie vieną žinomiausių ankstyvojo DDT kūrybos laikotarpio dainų suru.lt autorius sako: „Tai vienas taikliausių įrodymų, kad po netašyto mužiko išvaizda slepiasi jautri siela su galinga vaizduote ir taikos žinute. Juk nusimetus visus savisaugos instinktus ir kaukes iš esmės beveik visi esame vienodi.“  1981-aisiais sukurta daina išpopuliarėjo tik 1992-aisiais, kai buvo įtraukta į albumą „Aktrisa Vesna“. „Juokingiausia, kad iki to laiko „Dožd“ jau buvo spėjusi atsibosti mano kompanijai, taip dažnai mes ją grodavome gitara,“ – prisimena J. Ševčiukas.

„Cituojant kitą klasiką Sergejų Šnurovą, „Kiekvienas gerbiamas poetas turi parašyti eiles apie rudenį“. DDT tokių turi bent tris. Man labiausiai patinka ši,“ – taip kitą savo mėgstamą dainą „V posledniuju osen“ (В последнюю осень), pristato A. Bong. Pirmą kartą šią dainą J. Ševčiukas viešai atliko 1990-aisiais V. Cojaus atminimui skirtame koncerte – pačiam autoriui ji taip patiko, kad jis publikos paprašė: „Jei galima, aš ją sugrosiu dar kartą“. Ne vieno DDT gerbėjo nuomone ši daina gali būti toji idealioji, kurią vis siekė sukurti J. Ševčiukas.

Apie Jurijų Ševčiuką sakoma, jog tuomet, kai jis pilnas drąsos ir vilties – rašo dainas apie pavasarį, o tuomet kai pradeda graužti liūdesys ir ilgesys, liejasi dainos apie rudenį. Net dvi „rudeninės“ dainos yra tarp mėgstamiausių muzikanto Roko Grajausko Jamos DDT kūrinių. Pirmoje vietoje – „Osenniaja“ (Осенняя). „Tai daina, kurią būdamas kokių šešiolikos mokiausi groti akustine gitara. Ir nors balsu niekada nedainuodavau, vis sukdavau žodžius mintyse,“ – sako Rokas. „Osenniaja“ buvo jau penktas J. Ševčiuko kūrinys apie rudenį, pasirodęs 2002-aisiais: „Aš kaip Puškinas ir kai kurie kiti poetai mėgstu rudenį. Man atrodo, kad jis labiausiai tinka rusų tautos mentalitetui ir charakteriui – gilus, liūdnas, truputį tragiškas, susimąstęs, ramus. Kaip tik rudenį labai lengvai ir paprastai galvojasi apie mirtį.“

„Daina „Rodina“ (Родина) man įkūnija tiek pačią grupę, tiek ir visą sveiko proto Rusijos pasipriešinimo nuotaiką,“ – apie kitą savo mėgstamą DDT dainą sako R. Grajauskas Jama. Sukurti šią, 1989-aisiais parašytą dainą, J. Ševčiuką įkvėpė B. Pasternako romanas „Daktaras Živago“. Knyga taip sukrėtė Jurijų, kad jos motyvais jis parašė dainos žodžius. „Negi neaiški šios dainos prasmė? Tėvynę mylėti – tai ne berželius bučiuoti. Mums meilės tėvynei sinonimas – labai rimtas, sąžiningas požiūris į ją.“

R. Grajausko Jamos DDT dainų trejetuką užbaigia „Čto takoje osen“ (Что такое осень): „Ši daina man visada primena mano mamą. Su ja ir eisime į DDT koncertą.“ Daina, kurią J. Ševčiukas sukūrė bevaikščiodamas po Nikolsko kapines, patiko ne visiems grupės nariams, atsirado atsisakiusiųjų groti „šį popsą“. Tačiau daina taip patiko publikai, kad jos reikalaudavo visuose koncertuose. Iš pradžių mielai dainavęs „Čto takoje osen“, vėliau J. Ševčiukas paskelbė dainai laikiną moratoriumą, o visi ateinantys į koncertus, buvo įspėti neprašyti šio kūrinio. Savo sprendimą Jurijus aiškino taip: „Daug gerų grupių nužudė „superdaina“. „Čto takoje osen“ pilnai galėtų palaidoti grupę DDT. Mums nuobodu ją groti tūkstančius kartų.“

Pastaruoju metu „Čto takoje osen“ grįžo į DDT koncertų repertuarą, tad vieną ryškiausių grupės hitų galima tikėtis išgirsti ir lapkričio 27 d. Bilietus į koncertą „Garso istorija“, kuris vyks koncertų salėje „Compensa“, platina BILIETAI LT. 

SU DAILY CARD KORTELE BILIETAMS TAIKOMA 20% NUOLAIDA.