Paaiškėjo netikėtų detalių iš Monikos Marijos gyvenimo - mieste.lt

Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2018-04-12 10:22

Paaiškėjo netikėtų detalių iš Monikos Marijos gyvenimo

Pasibaigus „Lietuvos balsui“ ir šiek tiek aprimus šurmuliui MIESTE.lt kviečia susipažinti su šio projekto nugalėtoja. Monika Marija Paulauskaitė (19) – ypač šilta ir talentinga asmenybė, o teigiamo požiūrio į gyvenimą iš jos gali pasimokyti daugelis.

Praėjo mėnuo nuo pergalės „Lietuvos balse“. Kokios emocijos užplūsta dabar?

Kuo toliau, tuo labiau džiaugiuosi laimėjimu ir tuo, kas vyksta kiekvieną dieną. Be galo laukiu savo turo po didžiausias Lietuvos arenas! Trumpai tariant, esu be galo laiminga (šypsosi).

Nuo kelerių metų dainuoji ir kokią save atsimeni vaikystėje?

Kai pradėjau lankyti Kelmės meno mokyklą, man buvo 6 metai. Iš pat pradžių įstojau į fortepijono specialybę. Per visus 10 metų, kuriuos ten praleidau, lankiau ne tik fortepijono, bet ir gitaros, būgnų, chorinio ir solinio dainavimo pamokas. Pastarąsias pradėjau lankyti būdama dešimties. Muzika man niekada nebuvo hobis. Visa šeima muzikavo, nuo mažų dienų girdėjau, kaip senelis griežia smuiku, o močiutė dainuoja. Mano tėtis  groja pučiamaisiais, akordeonu, pianinu, gitara, sesė taip pat dainavo, grojo smuiku ir pianinu.

Tuo metu kūrinius išmokdavau mintinai, bet nemokėjau improvizuoti, pasitaisyti suklydus, todėl labai jaudindavausi prieš kiekvieną pasirodymą. O kai pirmą kartą padainavau ant scenos, supratau, kad esu savo vietoje. Kita vertus, jei ne mano fortepijono mokytoja V.Brazinskienė, tikriausiai nebūčiau pabandžiusi dainuoti, tad niekada nesigailėjau pradėjusi muzikos kelią būtent taip, kaip pradėjau.

Socialiniuose tinkluose viešini nuotraukas, kuriose matyti tavo makiažo darbai. Ar seniai tuo užsiimi?

Makiažas mano gyvenime atsirado prieš porą metų – sesė padovanojo paletę, nuo jos viskas ir prasidėjo. Baigiau profesionalų kursus, esu kvalifikuota. Mėgstu dirbti su ryškiomis spalvomis, specialiaisiais efektais, šias sritis dėstau ir akademijose Vilniuje. Labai mėgstu dirbti ir su studentais, ir su klientais – dažniausiai dirbu filmavimo aikštelėse, fotosesijose (jas kartais ir pati organizuoju, nes mėgstu fotografuoti, dirbti su kompiuterinėmis programomis), bet neretai sulaukiu ir klienčių, norinčių pasipuošti šventei. Džiaugiuosi, kad pati galėjau dažytis per „Lietuvos balsą“,  – scenoje jaučiausi savimi, tai suteikė pasitikėjimo.

O kokioje srityje save įsivaizdavai, kai buvai jaunesnė?

Niekada nieko gyvenime neplanuoju. Tiesiog darau tai, ką mėgstu, tai, ką jaučiu, kad noriu daryti. Neieškau darbo, profesijos – esu tikra, kad tai ji turi susirasti mane. Nuolat mokausi,  kad savo darbą atlikčiau kuo geriau, nes esu perfekcionistė. Lygiai taip pat dabar neplanuoju, kas būsiu – dainininkė ar vizažistė. Visi mano darbai puikiai suderinami!

Studijavai prancūzų filologiją, tačiau dėl projekto mokslus teko sustabdyti. Kodėl būtent prancūzų kalba?

Dievinu kalbas, manau, taip yra todėl, kad mano mama yra lietuvių kalbos mokytoja. Pastaraisiais metais, be lietuvių, anglų, mokiausi vokiečių, ispanų, norvegų, prancūzų, lotynų kalbų. Kai rinkausi studijas, norėjau tokių, kad kiekvieną dieną į paskaitas eičiau su dideliu noru. Pasirinkau prancūzų filologiją – dievinu Prancūziją, jos kultūrą, istoriją. O per papildomas paskaitas, tokias kaip antikinė literatūra, tiesiog kaifavau! Noriu gerų rezultatų, o prasidėjus projektui viskam neužteko laiko, todėl susidėliojau prioritetus. Muzika ir projektas šiuo metu man svarbiausia.  Visiškai nesigailiu šio sprendimo (šypsosi).

Akivaizdu, kad nestokoji pasitikėjimo savimi. Iš ko semiesi pozityvumo?

Nežinau, ar galiu vadinti save pozityviu žmogumi, nes būna visokių dienų. Kita vertus, kad ir kokia diena pasitaikytų, nematau priežasčių savo neigiamų emocijų perduoti kitiems, nes suvokiu, jog tie žmonės nekalti dėl mano asmeninių problemų. Geriausias laimės receptas, kuriuo visada vadovaujuosi, – gerbdamas kitus, gerbi save, o tada ir gyvenimas pasidaro gražesnis (šypsosi).

Šiais metais dalyvauji „Eurovizijos“ atrankose. Atsisakiusi atlikti savo dainą Erica Jennings ją perleido Tau. Kaip nusprendei dalyvauti?

Paraiškas į „Euroviziją“ buvo galima siųsti, kai dar vyko „Lietuvos balsas“. Tuo metu norėjau susitelkti į pasirodymus ir atlikti juos kokybiškai, o ne atmestinai. Mano manymu, norint dalyvauti tokio lygio konkurse kaip „Eurovizija“ reikia ne tik turėti stiprų kūrinį, bet ir viziją, ko tikiesi. Tam reikia daug pastangų ir laiko, o jo nebuvo, kai per savaitę tekdavo iš pagrindų pasirengti naujai finalinei kovai. Tad apie dalyvavimą „Eurovizijoje“ nė nemąsčiau! O dabar, pasibaigus projektui, labai džiaugiuosi susiklosčiusia situacija, nes galiu tęsti darbą, nesėdėti vietoje ir nemiegoti ant laurų.

Kokiais trimis žodžiais galėtum save apibūdinti?

Multipotencialistė, perfekcionistė, menininkė.

Kokį patarimą sau, kaip dainininkei, duotum, jei turėtum galimybę atsukti laiką?

Mažiau jaudinkis – viskas yra žymiai paprasčiau, nei atrodo!