Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
SPECIALUS INTERVIU
2016-12-06 12:15

"Mama, žiūrėk, aš - Selebriti" kūrėjai: garsenybės pačios siunčia foto ir prašo jų neišduoti...

Feisbuko puslapis "Mama, žiūrėk, aš - Selebriti" per trumpą laiką socialinėje erdvėje sulaukė daugiau nei 11 000 gerbėjų. Rožinio Pudelio (pagrindinis puslapio veikėjas) aptarinėjamas Lietuvos žvaigždžių stilius sukėlė tikrą audrą tarp komentatorių ir žinomų veidų. Kaip teigia patys puslapio autoriai, jie kiekvieną dieną sulaukia nuotraukų iš įvairiausių žmonių, su prašymais aptarti "žvaigždučių", "grietinėlės" ir visų mūsų šalies įžymybių aprangą. MIESTE.lt paprašė puslapio kūrėjų atsakyti į kelis klausimus ir "pasiaiškinti", kuo gi tie mūsų "žvaigždūnai" prasikalto, kad taip dažnai juos "per dantį traukia" "Mama, žiūrėk, aš - Selebriti" puslapis.

Kodėl “per dantį” traukiate vien Lietuvos garsenybes? Kada bus užsienio “žvaigždučių” eilė?

Greičiausiai užsienio žvaigždžių eilė ir neateis, nes norint taikliai pakomentuoti aprangą, svarbu žinoti, ne tik renginio vietą, tikslą, asmens tapatybę, tačiau išmanyti ir bendrą politinį, kultūrinį, biografinį šalies bei pačio asmens kontekstą. Kadangi projektas “Mama, žiūrėk, aš- Selebriti” nėra jo autorių pagrindinė gyvenimo veikla ir tikslas, skirti tiek laiko šiai analizei nėra daug prasmės. Smagu turėti atgalinį ryšį ne tik su skaitytoju, tačiau ir su aptariamuoju asmeniu. Kas dar? Savi marškiniai arčiau kūno. Krėsk kaip grūšią, mylėk kaip dūšią. Ar kokia kita lietuvių liaudies patarlė.

Ar Jums asmeniškai rašo nepatenkintos įžymybės?

Taip, rašo, tačiau dažniau reikšdamos džiugias emocijas, nei liedamos nuoskaudą. Dar jos siunčia savo ar kolegų nuotraukas ir prašo jas pakomentuoti, aišku, prašydamos neišduoti. Jei nors vienas žmogus asmeniškai parašęs paprašytų ištrinti iš puslapio jo nuotrauką ir Pudelio komentarą, tai būtų nedelsiant padaryta, tačiau tokio atvejo dar nepasitaikė.

Ar turite stilisto, -ės išsilavinimą?

Neteisingai formuluojamas klausimas. Stilistas - ne išsilavinimas, tai yra profesija. Lietuvoje stilistus ruošia kelios kolegijos, Bogomolov Image school, plaukų ar nagų stilistu galima tapti ir baigus profesinį mokymą. Tapti stilistu, kaip darbuotoju, visiškai nesudėtinga, pakanka kelias merginas dailiai aprengti pasivaikščiojus po “Ozą” ir apie tai pasigirti socialiniame tinkle. Tam nebūtinas nei specialus išsilavinimas, gana turimo stiliaus pojūčio ar gebėjimo komunikuoti, reklamuotis. Tačiau, kai kalbame apie stilistą plačiąja prasme, tai nėra iš penkių palaidinių vieną geriausią atrenkantis žmogus. Geras stilistas, pirmiausiai yra labai geras psichologas, visada - estetas, puikiai suvokiantis spalvines formas, proporcijas, audinių tekstūras, išmanantis kostiumo istoriją, sekantis ne tik mados tendencijas, tačiau neatsiliekantis ir nuo kultūrinių, ekonominių ar politinių naujienų, pritaikantis įvaizdį erdvei ir akimirkai. Tam būtinos ne tik vidinės asmenybės dovanos, tačiau ir meninis išsilavinimas. Kadangi Rožinis Pudelis tėra metaforinis sukurtas personažas, suasmeninti jo iki vieno asmens negalima - tai komandinis rezultatas . Tačiau, taip, Pudelis turi kompleksinį ir meninį, ir teisinį, ir medicininį, ir dar kelis skirtingų sričių aukštuosius išsilavinimus. Na, va, o jau tikėjotės kažko labiau nevykėliško! Tame ir slypi visas įdomumas - skaitytojai įsivaizduoja Pudelį kaip kažkokį bemokslį spuoguotą nepavykusį piktą kritiką Šilalės rajone, kuris neveikia nieko kito, tik per dienas spaudinėja “refresh” mygtuką naujienų portaluose. Tačiau kaip yra iš tikrųjų, iki galo nežino niekas, nei jei ir pažįsta vieną kitą komandos narį.

Ar turite asmeniškumų prieš tuos, iš kurių juokiatės? Galbūt kažkada kažkas skaudžiai įžeidė? Kaip manot, ar lietuviai supranta sarkazmą, ar vis dėl to ...Dažniau tai laiko pykčio išraiška?

Lietuvoje įprasta manyti, jog sarkazmas ar noras pakritikuoti kyla iš vidinio pykčio, nepavykusio asmeninio gyvenimo, provincialumo, dvasinio skurdo, pavydo, įžeistos savigarbos. Kadangi puslapio autoriai asmeniškai pastoviai komunikuoja su dauguma prie fotosienelės stoviniuojančių asmenų ar net patys ten pastovi, būna labai įdomu iš Pudelio pakritikuotų garsenybių išgirsti būtent tokių pamąstymų. Tačiau, jei Pudelio komentarai būtų arena asmeninėms sąskaitoms suvesti, jie tikrai nebūtų nei subtilūs, nei publikuotini viešai. Dar reikėtų atskirti sąvoką “juoktis” ir “patraukti per dantį”- tai du skirtingi dalykai. Pudelis retai iš ko nors juokiasi, tą daro komentatoriai, kurie iki galo nesupranta sarkazmo arba nėra pajėgūs jį suvokti iš viso. Dažniausiai tokius grubius ir neestetiškus skaitytojų komentarus tenka ištrinti. Be abejo, yra kategorija žmonių, kurie skiria savo brangų laiką tam, kad parašytų puslapį auklėjantį komentarą, gėdina ir ragina susirasti prasmingesnės veiklos. Norėtume visus nuraminti, rekomenduoti į visiškai neesminius gyvenimo dalykus (tai tik vieno renginio nepavykusi apranga, įvaizdis, persirengi - ir nebūta!) nežiūrėti taip rimtai ir vėl prisiminti liaudies išmintį, kuri teigia, jog Pudelio ar kito šuns balsas į dangų neina.

Kokia įžymybės apranga Jums pasirodė pati juokingiausia? Galite išskirti bent vieną apdarėlį?

Kaip ir minėjau, Pudeliui nebūna juokinga, jis tik turi pastabų ar kažkokių asociacijų. Net ir stilistiškai blogas įvaizdis ar sprendimas gali būti mielas, ir atvirkščiai.

Į klausimus sutikote atsakyti anonimiškai. Kodėl? Nejau bijote “elito” rūstybės?

Todėl, kad projektas “Mama, žiūrėk, aš- Selebriti” nėra vieno asmens nuosavybė- tai daugialypis kūrinys su išgalvotu personažu, kurio manieros, kalbinė stilistika, galų gale- siužetai- fantazijos vaisius. O išlaikyti autorių anonimiškumą naudinga visomis prasmėmis- miniai visada labiau patiko mitais apipinti dalykai- trobelė miške bus tik trobelė miške, iki kažkas nepaliudys matęs joje vienišą vaiduoklį, tuomet ir kitiems magės tą vaiduoklį pamatyti. Taip pat anonimiškumas sustabdo ne pačius autorius, o jų apdainuotus personažus nuo sąskaitų suvedinėjimo dalykinėje erdvėje. Pudelis nebijo kritikos ar tariamos rūstybės. Reikia bijoti ligos, artimojo netekties, išdavystės, tikslų praradimo. Sąvoka “elitas”- iš viso atskira tema. Bet nesiplėskime, skaitytojams jau ir taip nuobodu. Kartais Pudelis paprovokuoja- apsimeta kažkuo besistebįs ar nežinąs, taip sekdamas skaitytojų reakcijas. Tačiau iš esmės visa realybė, visas neskoningumas, net pats projekto formatas – čia kaip su ta garsia Andriaus Mamontovo fraze apie muziką- viskas jau sukurta ir tame nieko naujo nėra, nebuvo ir nebus. Ir nereikia pamiršti, jog visas šis šuniškas teatras, “trolinantis” tiek spindinčius, tiek jų stilistus ar siuvėjus, tiek juos komentuojančius- tėra žaidimas, kuris tęsis tik tol, kol autoriams bus smagu tai daryti.

Yra bent viena garsenybė, apie kurią rašyti Jums būtų tabu?

Nėra. Gali būti tik tam tikros bendražmogiškos situacijos, dėl kurių publikuoti komentarus būtų tabu: tai liga ar negalia, fiziniai asmens trūkumai, rasė, tikėjimas, lytinė orientacija, neveiksnumas. Kartą skaitytojai masiškai siuntė akivaizdžiai su liga kovojančios moters su peruku nuotrauką iš viešo renginio – Pudelis greičiau nusidurtų rašikliu į akį, nei galėtų tai publikuoti.

Kada atskirti ribą, tarp įžeidimo ir draugiško pajuokimo?

Šiuos dalykus riboja ne tik žmonių nustatytos bendravimo taisyklės, tačiau ir LR Civilinis bei Baudžiamasis kodeksai. Kitas dalykas, jog žmonių jautrumo bei tolerancijos ribos, pasaulio ir savęs suvokimas yra individualūs ir labai skirtingi. Kaip ir minėta, juoktis iš asmens anatominių savybių, rasės, lyties ar lytinės orientacijos, tikėjimo visada yra įžeidimas, tačiau pakomentuoti aprangą, netinkamą elgesį, aprangos kodo nepaisymą ar neišmanymą, krimstelint- galima. Netgi būtina.

Ar gyvenime dažnai “rėžiate” savo nuomonę žmonėms į akis?

Visi prie puslapio turinio prisidedantys asmenys yra ryškios ir savo nuomonę turinčios asmenybės. Tačiau “rėžti į akis” yra prasto tono ženklas ir nei Pudelis, nei jo autoriai to nedaro- yra daugybė kitų subtilių būdų tą padaryti.