Turtingi tėvai meilę dukrai iškeitė į daiktus, ši nemeilę pavertė ŽIV - mieste.lt

Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2017-11-30 12:17 Asociatyvi Tomo Lukšio nuotrauka

Turtingi tėvai meilę dukrai iškeitė į daiktus, ši nemeilę pavertė ŽIV

„Mano tėvai manęs nematė, tiksliau net nesistengė matyti. Buvau toks nematomas vaikas. Mergaitė, turinti viską“, – atvirauja 28 metų vilnietė Lena. Jos, kaip ir daugelio kitų ŽIV paliestų moterų istorijos sustingo Irutės Jaruševičiūtės fotonuotraukų parodoje „Moteris. Vaikas. ŽIV“, kuri iki gruodžio 8 d. eksponuojama sostinės PC „Panorama“ 2 aukšto parodų erdvėje.

Meilės artimui pamokos

Lenos istorija – tik viena iš daugelio, įamžintų kaunietės fotomenininkės Irutės Jaruševičiūtės darbuose. Artėjant Pasaulinei AIDS dienai Vilniaus prekybos centre „Panorama“ jautrią parodą „Moteris. Vaikas. ŽIV“ surengusi menininkė teigia taip norinti pakviesti Lietuvos visuomenę atlikti dar vieną – vidinį meilės – testą.

„Ar mes tikrai pajėgūs mylėti kitą žmogų taip, kaip savo brolį ar sesę? Ar mes pajėgūs pasilenkti prie to sužeisto žmogaus? Pats svarbiausias mano parodos tikslas – pamatuoti tą savo meilę. Nes, kaip sakė Švento Kryžiaus Jonas, gyvenimo vakarą mes visi būsime teisiami pagal tai, kaip mylėjome“, – sako I. Jaruševičiūtė.

Prie žmogaus įvairiomis kritinėmis jo gyvenimo situacijomis menininkė liečiasi dažnai. Ji yra fotografavusi neišnešiotus naujagimius, neįgalius vaikus auginančias mamas ir neįgalias mamas, auginančias sveikus vaikus, mirties akimirkas. „Kaskart tai yra kaip išbandymas sau pačiai“, – prisipažįsta.

Prisilietusi prie žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ir AIDS temos, I. Jaruševičiūtė tvirtina pradėjusi suvokti, kad Lietuvoje labai nustumta į šoną būtent ŽIV infekuotos moters dvasinė būsena. Pasak savo nuotraukas jautriais interviu iliustruojančios fotografės, kelios moterys yra atsisakiusios kalbėti. Yra ir tokių istorijų, kurių menininkė šioje parodoje nepateikia – sako supratusi, kad jų herojės dar nėra pasiruošusios tam, kad apie jas kalbėtų viešai, dar joms per daug skauda.

„Galiu tik pasidžiaugti tais, kurie išdrįso ateiti visa šeima, atsivedė savo vaikučius ir su džiaugsmu pasakojo apie juodžiausius savo gyvenimo etapus, patys jau gyvendami šviesoje. Dabar jie gyvena kitą gyvenimą, vadovaujasi kitomis vertybėmis, bando tamsiąją gyvenimo dalį išgyventi, dalindamiesi ja su kitais kaip pamoka“, – apie sutiktų ŽIV moterų permainas į gera kalba menininkė.

Biomedicinos mokslų daktarė Loreta Stonienė, vadovaujanti ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų  asociacijos „Demetra“ advokacijai, atkreipia dėmesį, kad kartais mes linkę vieni kitus kaltinti dėl to, kas įvyko. „Bet su ŽIV, kaip ir su bet kuria kita liga, kuri yra daugiau ar mažiau stigmatizuota, vis tiek reikia gyventi tau pačiam. Tai yra tavo stigma, tavo duobė, tavo pasirinkimas tam tikrais gyvenimo atvejais, kurie daugeliui visuomenės narių yra nesuprantami. O ko žmonės nedaro, to ir nesupranta, stigmatizuoja, nubloškia kitokį žmogų į užribį“, – pastebi dr. L. Stonienė. Todėl, pasak jos, jautri fotonuotraukų paroda ir jos tekstai kiekvienam mūsų turėtų leisti tose istorijose atpažinti save ir tai, kas yra šalia mūsų, tarp mūsų ir su mumis.

Net ir užsikrėtusios gimdo sveikus vaikus 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota 93 naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų, iš kurių 80 nustatyta vyrams ir 13 moterims. Iš viso Lietuvoje su ŽIV arba AIDS diagnoze gyvena apie 600 moterų ir beveik 2300 vyrų. Praėjusių metų duomenimis, daugiausiai (23,4 proc.) užsikrėtusiųjų ŽIV buvo 30–34 metų amžiaus asmenų grupėje.

Pasak prof. Raimondos Matulionytės, VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro infekcinių ligų gydytoja konsultantės, kiekviena pas gydytojus atėjusi moteris jau nuo pirmos konsultacijos žino, kad ŽIV yra visiškai kontroliuojamas vaistais. „Šiuolaikinis gydymas sumažina viremiją iki nebeišmatuojamos. Tokios moterys gali gimdyti sveikus vaikus ir toliau gyventi visavertį gyvenimą. Aišku, jį reikia gyventi labai teisingai ir disciplinuotai, lankytis pas gydytojus, neužmiršti gerti vaistų“, – aiškina profesorė.

Prof. R. Matulionytė sako aiškiai pastebinti, kad ŽIV ir AIDS paliestas pacientes per gyvenimą veda du pagrindiniai keliai: būti moterimi ir būti mama. Joms tai ypatingai svarbu, ir būtent motinystės šauksmas paskatina pradėti gyventi tvarkingiau. Dalies šių pacienčių artimuose santykiuose, pasak gydytojos, netgi išnyksta ŽIV stigma.

„Jeigu pirmieji santykiai nepasisekė, dalis jų sukuria antras poras. Kartais toje antroje poroje vyras užkrečia moterį ŽIV, ir tai visiškai yra atleidžiama iš abiejų pusių, nes iš tikrųjų ŽIV netampa pagrindiniu motyvu gyvenime ir tik parodo, kad būtent pati infekcija nėra pagrindinė stigmos dalis. Jeigu moterys yra laimingos, jeigu šeimoje arba poroje joms tinka visi kiti dalykai, ŽIV nebėra problema“, – tvirtina profesorė.

Gydytoja pripažįsta, kad 60–70 proc. moterų, kurios lankosi pas medikus dėl ŽIV, yra tapusios nesėkmingo gyvenimo įvykio dalimi. Tačiau likusiam trečdaliui trūksta socialinių įgūdžių, ir ŽIV arba AIDS yra to pasekmė.

Paliekamos vienos su bėda?

„Negali sakyti, kad Lietuvoje yra visiškai prastai. Taip, yra valstybės kompensuojamas nėščių moterų ištyrimas dėl ŽIV. Taip, yra AIDS gydymas – tiesa, nuo vėlesnės stadijos negu reikėtų, bet jis yra. Taip, mūsų medicina sugeba teikti puikią priežiūrą gimdančiai ŽIV užsikrėtusiai motinai ir jos kūdikiui. Tačiau ši geroji praktika pasiekia palyginti nedidelį skaičių žmonių – tik apie 30 proc. ŽIV infekuotų asmenų, ir vyrų, ir moterų, prieina prie gydymo“, – atkreipia dėmesį Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė.

ŽIV infekuoti žmonės, jos teigimu, nepasiekia gydytojų dėl įvairių priežasčių, arba jei ir pasiekia vieną kitą kartą, paskui dingsta. Pirmiausia nuo vizito pas medikus žmogų stabo jo paties baimės: kaip į jį pažiūrės, kad apkaltins, kad jis bus išvytas tiesiogine to žodžio prasme iš medicinos įstaigos. „Iš ŽIV pacientų vis dar girdime, kad sužinojus apie jų turimą infekciją, jie nepateko pas dantų gydytoją arba gavo kelis kartus brangiau mokėti už medicinos paslaugas“, – teigia nevyriausybininkė.

Kita problema – elgesys. J. Poškevičiūtė neslepia, kad ŽIV užsikrėsti labiau rizikuoja asmenys, turintys socializacijos bėdų. „Elgesį keisti yra be galo sunku. Pagalvokite patys, kiek sykių sau žadėjote, kad nuo kitų metų eisite sportuoti arba nuo kitos savaitės laikysitės dietos. Kaip sunku tai padaryti! O kuo rizikingas elgesys labiau įsisenėjęs, tuo sunkiau jį keisti“, – sako ekspertė ir pabrėžia, kad Lietuvos valstybė beveik nieko nedaro, kad padėtų tokiems žmonėms patekti į atitinkamų sveikatos priežiūros specialistų globą.

„Keičiamas elgesys paspartina patekimą pas medikus, nes nuima baimes. Keisdamas savo elgesį, žmogus daug lengviau ateina į sveikatos priežiūros įstaigas. Tos pagalbos – žemo slenksčio kabinetų, priklausomybės gydymo paslaugų, elementarių psichologo konsultacijų, apie kurias visi skalambijame, – be galo trūksta valstybės lygmeniu“, – aiškina J. Poškevičiūtė.

Tikimasi, kad nuo 2018 metų Lietuvoje jau visi užsikrėtusieji gaus moderniausią gydymą ŽIV virusą slopinančiais vaistais, kaip tai yra daugelyje išsivysčiusių Europos ir pasaulio šalių. Tada ŽIV pacientams beliks vienintelė užduotis – reguliariai lankytis gydymo įstaigoje ir tinkamai vartoti vaistus.

Irutės Jaruševičiūtės paroda „Moteris. Vaikas. ŽIV“ PC „Panorama“ 2-ojo aukšto erdvėje veiks iki gruodžio 8 d. Iki gruodžio 1 d. parodos erdvėje taip pat galima anonimiškai ir nemokamai per minutę išsitirti dėl ŽIV. 

Žymės: