Istorinis įvykis: didžiausias lietuviškas miuziklas triumfavo Čikagos scenoje - mieste.lt

Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2018-10-08 10:52 Organizatorių nuotr.

Istorinis įvykis: didžiausias lietuviškas miuziklas triumfavo Čikagos scenoje

Šeštadienio vakarą,  prestižiniame Čikagos „Auditorium“ teatre, įvyko vienintelis miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ (rež. Anželika Cholina) parodymas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Didžiausio ir brangiausio visų laikų lietuviško miuziklo premjera JAV tapo istoriniu įvykiu: dar niekada tokio dydžio muzikos kūrinys iš mūsų šalies nebuvo atvežtas į Ameriką.

Miuziklas tapo ne tik simboliniu Lietuvą su išeiviais jungiančiu tiltu, tačiau ir tikru bendru darbu – prie trupės Čikagoje prisijungė vietinis choras „Dainava“,  vadovaujamas Dariaus Polikaičio. Beveik 60 choristų suteikė kūriniui naujo galingo skambesio.

Miuziklą „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ „Auditorium“ teatre stebėjo maždaug 4000 žmonių – tiek ir talpina miesto centre esanti 127 metų senumo garsaus teatro salė.

Dauguma publikos – ne tik iš Čikagos, tačiau ir iš visos Amerikos šia nepaprasta proga atvykę lietuviai. Žmonės skrido net iš kito šalies galo – Kalifornijos, Jutos, Floridos valstijų. Buvo atvykusių iš Viskonsino, Nebraskos, Niujorko, Atlantos, kitų JAV vietų. 

„Lietuvoje gal sunku įsivaizduoti, koks svarbus šis vakaras visiems teatre esantiems Amerikos lietuviams. Tokie renginiai tampa didžiuliu postūmiu dar labiau puoselėti lietuvybę, mokyti lietuvių kalbos vaikus, didžiuotis savo protėvių šalimi ir niekada nepamiršti, kur mūsų šaknys“, – sako JAV lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Austėja Sruoga.

Galbūt, šis miuziklas taps puikios tradicijos pradžia ir Amerika išvys dar daugiau didelių ir įspūdingų kūrinių iš Lietuvos. Lapkričio mėnesį Lietuvoje debiutuos naujas didelio biudžeto ir apimties Anželikos Cholinos darbas  - miuziklas „Mindaugas Karalius“.  Pasigirsta nedrąsių kalbų, kad galbūt ir jį įmanoma atvežti į JAV. 

Be lietuvių,  „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legendą“ stebėjo ir nemažai amerikiečių. Taip pat Čikagoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai. Nesuprantantiems lietuviškai neteko spėlioti, ką dainuoja artistai – libretas buvo profesionaliai išverstas į anglų kalbą ir veiksmas  scenoje buvo realiu laiku titruojamas.

Miuziklas į Ameriką vyko JAV lietuvių bendruomenės kvietimu. Pagrindinė projekto organizatorė A. Sruoga prisipažino, kad net lakiausios fantazijos vedama nebūtų įsivaizdavusi, į kokią beprotišką darbų ir netikėtumų karuselę ją įsuks mintis atvežti iš Lietuvos 54 žmonių trupę, kostiumus, dekoracijas; gauti visiems specialias darbo vizas; išnuomoti vieną garsiausių Čikagos teatro salių; sutvarkyti nesibaigiančią krūvą vis naujų dokumentų ir leidimų; rasti rėmėjus; sudėlioti ir suvaldyti visą renginio logistiką.

Per beveik  dvejus metus trukusį pasirengimą amerikietiškai premjerai buvo momentų, kai atrodė, jog mintis – visiškai beprotiška ir neįgyvendinama, kad reikia viską mesti, kol nevėlu. Tačiau atkakli lietuvė, palaikoma jai padedančių tautiečių, nepasidavė. 

„Esu be galo dėkinga savo organizaciniam komitetui: Giedrei Kniežai, Dainai Miežlaiškis, Eglei Bačionytei ir Dariui Polikaičiui, kurie savanoriškai nudirbo didžiulį darbą. Taip pat šimtams tautiečių, kurie padėjo ir visiems, kurių dosnumas padarė šį renginį įmanomu. Atvežti ir vieną kartą Čikagoje parodyti šį miuziklą kainavo maždaug tiek pat, kiek ir jį pastatyti“, – pasakojo A. Sruoga.

Tačiau milžiniška projekto sąmata buvo ne vienintelis galvos skausmas. Sunku išlikti ramiam,  kai dėl Amerikos krantus siaubusio uragano buvo neribotam laikui vidury vandenyno sustabdytas rekvizitą gabenęs laivas ir iškilo didžiulė grėsmė, kad kostiumai bei dekoracijos nespės atvykti laiku.

Neįmanomi dalykai virto įmanomais ir tuomet, kai likus parai iki kelionės buvo atšauktas Suomijos oro linijų kompanijos skrydis, kuriuo turėjo vykti daugiau nei pusė trupės – 31 žmogus. Pasiūlytas alternatyvus skrydžio variantas visiškai netiko: artistai būtų pavėlavę. Tik įsikišus Lietuvos generaliniam konsului Čikagoje Mantvydui Bekešiui, Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ir Suomijos diplomatiniam korpusui pavyko rasti skrydį, kuriuo miuziklo dalyviai Čikagą pasiekė laiku.

Didelis iššūkis laukė ir „Dainavos“ choristų. Savo partijas jie buvo gavę jau seniai ir muzikinė dalis šiam profesionalams prilygstančiam mėgėjų chorui  nekėlė sunkumų. Tačiau vaidybos patirties choras neturėjo, o parepetuoti su trupe scenoje turėjo vos tris dienas.

 „Mes su džiaugsmu priėmėme kvietimą prisijungti prie miuziklo. Pirmiausia – tai nuostabus kūrinys, apie kurį garsas iš Lietuvos atsklido net iki mūsų. Be to, mums didelė garbė būti scenoje su tokio lygio profesionalais. O trečia – tai ši nuostabi salė, kuri yra viena gražiausių ir geriausių visoje Čikagoje“, – sakė „Dainavos“ choro vadovas Darius Polikaitis.

Salė, kurioje vaidino lietuviai - išties nepaprasta. „Auditorium“ teatras, pastatytas 1889 metais, buvo  vienas moderniausių ir įspūdingiausių pastatų ne tik Čikagoje, bet ir visoje Amerikoje.  Per ilgus metus pastatas patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau  po 1960-ųjų remonto lankytojai vėl galėjo grožėtis 24 karatų auksu dekoruotomis lubomis, tūkstančiais praėjusių šimtmečių stiliaus lempučių, nuostabiomis mozaikomis, freskomis ir mėgautis tarptautinį pripažinimą pelniusia idealia akustika. Nuo tada teatro šlovė neblėso, o jo scenoje buvusiųjų sąrašas yra toks, kad norisi tą sceną pabučiuoti.

Prezidentas Teodoras Ruzveltas čia sakė kalbą. Koncertus rengė dainininkai Frankas Sinatra, Jimis Hendrixas, Aretha Franklin, Eltonas Johnas, Stevie Wonderis, Ray Charles, grupės „The Doors“, „The Beach Boys“,  garsiausios pasaulio baleto ir miuziklų trupės, šokio teatrai ir dar daugybė pasaulinį pripažinimą pelniusių vardų.

Nuo šiol tarp jų galima rasti ir lietuvius: Mantą Jankavičių (Žygimantas Augustas), Beną Jankavičių (Žygimantas Augustas vaikystėje), Kariną Krysko (Barbora Radvilaitė),

Jeronimą Milių (Radvila Juodasis), Tadą Juodsnukį (Radvila Rudasis), Gitaną Pečkytę  (Bona Sforca),  Roką Spalinską (Žygimantas Senasis), Rafailą Karpį (rūmų juokdarys), Dominyką Vaitiekūną (rūmų juokdarys), chorą „Dainava“ (vad. D. Polikaitis) ir A. Cholinos šokio teatrą.