Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2017-01-23 09:55 Elenos Rutkauskaitės nuotr.

Vieno neužteko, todėl padarė gerą darbą

“Manome, kad jei auginti, tai ne vieną, o du šunis, juk jiems linksmiau, kai būname darbuose, visada žaidimų draugas šalia, jie mokosi įvairių dalykų vienas iš kito", - sako Rūta ir Gustavas, kurie yra dviejų žavių augintinių šeimininkai.

Tik išlipus iš automobilio tamsoje aplink kojas ėmė suktis nedidelis šunelis. Atvažiavome pas draugus į nedidelį kaimą už Alytaus. Šiuose namuose jau gyvena haskių veislės kalytė ir šveicarų aviganis, tad iškart kilo klausimas, iš kur šis mažas padarėlis? Draugai pasakė, kad šunelis aplink namus laikosi jau savaitę, yra šeriamas, tačiau trečias šunelis jiems nereikalingas. Ryte apžiūrėjome, labai graži kalytė,  tigrinio kailio, o dar įdomesnė plauko struktūra suteikia papildomo žavesio. Išvažiuodami davėme pažadą, kad jei grįžę kitą kartą rasime ją čia - pasiimsime.

Ilgai laukti naujų namų jai neteko, grįžome tą pačią dieną, nes palikome mobilųjį telefoną. Dedant antkaklį, nesipriešino, su mūsų šuniu Oziu sutarė. Kadangi buvome davę pažadą jai ir vienas kitam, parsivežėme į namus.

Tad susipažinkite - Tekila. Parsivežę ištraukėme bent 24 erkes, išmaudėme  ir nuvežę į veterinarijos kliniką sužinojome, kad ji visiškai sveikas šunelis, kurio amžius 1,5-2 metai. Dabar ji tikra dama, kuri, kaip pridera, turi savo kirpėją ir guolį prie radiatoriaus.  Tekila ir Ozis viena gauja - kartu tikrina kurmiarausius sodyboje, dūksta kartu, abu nemėgsta kačių, tačiau turi ir skirtumų. Sodyboje Ozis labiau mėgsta lauką, nesvarbu, koks oras, tuo tarpu Tekila mieliau renkasi kambarį, minkštesnį fotelį, ar vietą po stalu, jei netyčia skanesnis kąsnelis nukristų. Panašu, kad lauke jai tekę susidurti su įvairiomis sąlygomis, tad mielesnis jai kambarys ir vieta prie pečiaus. Ji aršesnė ir atėmusi žaislą ne tik su Oziu nesidalina, bet ir šeimininkui jį atiduoda labai nenoriai. Galėtų keliauti į medžioklę, nes yra paklusni, visiškai nebijo šūvių, turi labai gerą regėjimą ir reakciją. Ji tikras gyvsidabris. Kartą pamiškėje pamačiusi lapę kaip mat dingo aviečių krūmuose, tačiau pašaukus vardu ir švilptelėjus grįžo atgal. Abu mielai keliauja automobiliu, kurio bagažinėje turi specialų transportavimo narvą, žiemą slidinėjant miškuose mielai laksto aplink.

Tekila grįžusius namo visuomet pasitinka prie durų, iškelia letenėles ir kaip mažas žmogutis atėjusi ant dviejų kojų džiaugiasi, kitaip nei Ozis, kuris ateina tingiai. Tačiau Ozis krečia aibes, nes turėdamas ilgesnes kojas pasiekia ant stalo ryte paliktą sumuštinį, o Tekilai nežinia, ar jo tenka paragauti.

Manome, kad jei auginti, tai ne vieną, o du šunis, juk jiems linksmiau, kai būname darbuose, visada žaidimų draugas šalia, jie mokosi įvairių dalykų vienas iš kito, o mums juk vesti į lauką ar vieną, ar du - jokio skirtumo ir džiaugsmas dvigubas. Nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be Ozio ir Tekilos.