Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2016-03-07 14:54 E. RUTKAUSKAITĖS nuotr.

kodėl pirkti gyvūną iš „vienos moters“ ar kito vyro, nėra geras sprendimas?

Kaip itin piktas, gyvūnus visai mėgstantis žmogus, atsikeliu kas rytą ir galvoju – tai gera diena bus, jei bus su kuo susipykti, o gal net ką aprėkti! Ačiū šeštadienio rytui, kuris pateikė man nuostabią ir nepamainomą „TV pagalba“ laidos geradarę Gerdą Stiklickienę ir jos iš rankų išplėštą šuniuką. Ačiū, kad vėl buvo iškelta tema, kuri daugeliui nenueina iki smegenų dalies, atsakingos už logiką! Taigi kuo tas šuniukas krito į akis ir apie ką pakalbėsime?

O kalbėsime, kodėl pirkti gyvūną iš „vienos moters“ ar kito vyro, nėra geras sprendimas.

Veislynas / veisėjas ir daugintojas / veisykla.  Du visiškais kirtingi dalykai visomis prasmėmis. Veislynas – kryptingai dirbanti įmonė, kurios tikslas nėra tik užsidirbti, tačiau puoselėti mylimą veislę. Retas veislynas nutraukia ryšius su šuniukus įsigijusiais savininkais, retas be rimtos atrankos tuos šuniukus bet kam parduoda, retas, kuris nepriima net ir paaugusio šuns, jei kas nutinka jo šeimininkams ar gaunama pranešimų apie netinkamą elgesį su jų veislynui priklausančiu augintiniu. Tuo tarpu veisyklose (arba jau paminėtuose „vienos moters“ fabrikėliuose) viskas yra absoliučiai priešingai, nei buvau išvardinusi anksčiau, tik gal pridėčiau absoliučiai piktybinį mokesčių nemokėjimą ir galimybę nusiplauti atsakomybę pirmą pasitaikiusią sekundę.

E. Rutkauskaitės nuotr.

Veislinis gyvūnas be dokumentų. Terminas, kuris skamba panašiai kaip vienaragis, kuris kiekvieną kartą sumirksėjęs pamaitina vieną vargstantį vaiką. Norėtųsi, kad tai būtų realybė, tačiau tai neegzistuoja. Šitą terminą galima dalinti ir įprasminti taip: veislinis gyvūnas arba gyvūnas be dokumentų (dar liaudiškai vadinamas dvarniaška, lenciūginis, dvarterjeras, kiemterjeras ir pan.).  Viduje klausiate savęs, kodėl mano šuo nėra veislinis, nors jo abu tėvai  su dokumentais? Na, nes jis neturi dokumentų, įrodančių jo kilmę. Ir viskas – diskusija baigta. Veislinis yra tik tas, kuris turi dokumentus. O visi kiti – panašūs į veislinius. Todėl niekada neklausykite žmonių, kurie sako, kad neturėjo laiko gauti dokumentų ar kad, jei norėsite – pasirūpinsite jais patys. Priešingai nei įprasta galvoti, dokumentai nekainuoja daug, tačiau atnešama nauda didžiulė: pasitikėjimas, saugumas ir garantija perkančiam gyvūną, geras vardas bei daug didesnė finansinė nauda pačiam veisėjui, juk ne paslaptis, kad tvarkingai su dokumentais parduodami gyvūnai - daug brangesni. Taigi, manau, akivaizdu, kad kiekvienas save gerbiantis ir protingas veisėjas tai padarys ir jums net prašyti nereikės. O jei to nedaro – galite pasiūlyti jiems susipažinti su įstatymais ir gal net policija. Beje, gyvūnų globos organizacijoms taip pat praneškite, mat jos aktyviai dirba, kad tokius nenaudėlius pašalintų.

Augintinio sveikata ir ateitis. Ši dalis yra didžiausia nežinomybė perkant „veislinį augintinį be dokumentų“. Pirmiausia, jūs niekada nežinosite, kas iš jo išaugs. Antra, yra didelė rizika, kad jo laukia baisios fizinės ir psichinės ligos. Gal ir sunku įsivaizduoti, bet ko tikitės iš gyvūno, kuris gimė iš išsekusios nuo nuolatinių kergimų motinos, gyveno mažame narve arba buvo maitinamas netinkamu maistu ir galiausiai buvo dviejų, veislės standartų neatitinkančių, galbūt taip pat sveikatos problemų turinčių padarėlių sukergimo pasekmė?

Dar pabaigai pridėsiu daugintojus remiančiųjų DUK-pasiteisinimus su atsakymais:

  1. „Ką daryti, jei turi alergiją ir reikia konkretaus tipo šuns / katės, tačiau neturi tam pinigų?“ Variantai: vis viena pirkti veislinį gyvūną, nes kitu atveju negalėsite būti tikras  nei dėl šio, nei bet kurio kito veislės standarto; nepirkti visai; pasiimti atiduodamą / dovanojamą šios veislės atstovą. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma veislynų patikimiems ir rimtai nusiteikusiems būsimiems šeimininkams suteikia galimybę augintinį įsigyti išsimokėtinai

  2. „Ką daryti, jei tiesiog neturi pinigų veisliniam šuniui, bet juk šio haskio žydros akys tokios gražios ir jo noriu?“ Variantai: pirmiausia pasidomėkite veislės ypatumais, o ne gražumu ir populiarumu, ir jei nuspresite, kad pagal charakteristiką toks gyvūnas jums tinka - pasiimkite atiduodamą / dovanojamą šios veislės atstovą.Beje,  populiariųjų veislių gyvūnų tikrai nemažai išmetama ar atiduodama į prieglaudas, sužinojus, kiek visgi jiems reikia dėmesio.

  3. „Man reikia tik draugo!” Hm… imkite iš prieglaudos ar išgelbėkite nelaimėlį iš gatvės!

  4. “Mes neisime į parodas!” Veislinis šuo neprivalo eiti į parodas. Yra daug veislėms pasišventusių žmonių, kurie turi savo veislynus (ne veisyklas!) ir nuolat dirba ties tuo, kad būtų veisiami tik gerų genų šunys. Nėjimas į parodas nesuteikia teisės remti nelegaliai gyvūnus veisiančius žmones, kuriuos aš taip plačiai aprašiau aukščiau esančiuose punktuose.

  5. „Kalytei reikėjo vados / norėjome mažų šuniukų / pabėgo ir grįžo su šuniukais“ – dažniausiai netyčinių daugintojų pasiteisinimai. Atsakymai: vados nereikia ir tai yra mitas (būtinai pasiskaitykite, šiuo klausimu tikrai yra nemažai literatūros); mažų šuniukų pilnos prieglaudos ir jums bus išbučiuotos rankos ir kojos, jei mažylius paimsite iš ten, jais pasirūpinsite ir rasite jiems namus; sterilizacija yra ne šiaip sau, juk XXI amžius, žmonės, apsišvieskime pagaliau!

Turbūt šiuo tekstu suerzinsiu ne vieną, nes kaip aš drįstu sakyti, kad reikia pirkti tik dokumentus turintį šunį ar katę? Kaipgi visi nelaimėliai prieglaudose ir gatvėse, ieškantys namų? O aš tik sakau, kad jei jau perkate, o ne priglaudžiate beglobį gyvūną, tai pirkite atsakingai. Jei reikia draugo ir veislė jums nesvarbi – eikite į prieglaudas arba ieškokite internete vargšelio, kurį kažkas nepagalvojęs įsigijo ir jam pritrūko meilės arba jam skirta meilė nukeliavo ką tik gimusiam vaikui ar naujai šaliai, į kurią jam neužteko vietos. Gal surasite ir tą, kurio veislės ypatumais nepasidomėjo mados įkvėpti šeimininkai.

Noriu pabrėžti, kad rašau ne apšmeižti ar sumenkinti norėdama, o tikėdamasi, kad sugebėsite prisiimti atsakomybę, atskvošėti ir suvokti situaciją, užuot ieškoję pasiteisinimų savo nelegaliems ir neatsakingiems veiksmams. Be galo gaila, kad viena didžiausių televizijų Lietuvoje rodydama tokias laidas skatina remti nelegaliai veikiančius veisėjus, užuot informavusi visuomenę apie tokių “verslininkų” daromą žalą tiek gyvūnams, tiek jų šeimininkams, tiek šalies ekonomikai.

Sigita Galdikaitė

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“