Tapk MIESTE.lt fanu Facebook'e

×
2017-04-24 10:25 VIKTORIJOS STAPONĖS nuotr.

Gyvuliukų mylėtojos Viktorijos šeimyna: ožiukai, karvė, avinukai ir vištytės

MIESTE.lt augintinių rubrikoje - išskirtinė istorija. Gyvūnų prieglaudos "Trys paršeliai" įkūrėja Viktorija, priglaudusi ožiuką, karvę, avinukus ir vištytes, neįsivaizduoja nei dienos be jų!

“Trijuose paršeliuose” gyvena gyvūnai, kurių baigtis būtų paskerdimas... Tai gyvūnai, išgelbėti iš didžiulių fermų arba smulkių ūkių, iš blogų gyvenimo sąlygų, buvę ligoti gyvūnai. Čia jie turi šansą gyventi tokį gyvenimą, kokio vertas kiekvienas gyvūnas - laisvai judėti, mėgautis draugų kompanija, gauti skanaus ir kokybiško maisto, jausti tik rūpestį ir meilę ir sulaukti gydymo susirgus. Deja, ūkiuose gyvūnai to patirti dažniausiai negali.

"Vieni save laikome šunų mylėtojais, kiti kačių mylėtojais, bet kodėl ne vištų ir ne ožiukų mylėtojais? Yra tiek daug gyvūnų, kurių mes nepažįstame ir nežinome, kad jie tokie pat nuostabūs, prieraišūs ir taip pat norintys būti ištikimiausiais draugais kaip šunys" , - pasakoja Viktorija. "Šie gyvūnai, su kuriais dalinamės savo gyvenimu, mums leido pažinti ir suvokti, kokie nuostabūs ir verti meilės yra visi gyvūnai. Daugelis net neįsivaizduoja, kad višta gali būti geriausia drauge ir sekioti tave po namus. O aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be jų. Tai intelektualūs, įdomūs, kiekvieną dieną praskaidrinantys ir šypseną sukeliantys gyvūnai!"

Ožiukas Joris

Visi patinėliai pieno pramonei ir žmonėms, auginantiems ožkas pienui, yra visiškai nenaudingi, todėl šiek tiek paaugę jie yra parduodami mėsai arba papjaunami pačių savininkų. Toks pat likimas lauke ir ožiuko Jorio, tačiau jo šeimininkai sužinojo apie mūsų organizaciją ir Jorio gyvenimas pasisuko kita linkme. Čia gražuolis Joris gyvena su būriu draugų, gali laisvai ganytis, mėgautis žmogaus dėmesiu, kai nori, leisti laiką lauke, o kai norisi, ramiai gulėti savo kambaryje. Joris yra be galo mielas ir draugiškas – nuolat sekioja žmogų iš paskos ir prašosi paglostymų.

ELENOS RUTKAUSKAITĖS nuotr.

Karvė Zuika

Zuika atkeliavo iš vienos kaimo moteriškės. Zuika turėjo keliauti į skerdyklą, nes jau buvo laikoma sena (12 metų). Tačiau vietoje skerdyklos Zuika atkeliavo į “Tris paršelius”. Kaip ir visų karvių, jos gyvenimas buvo liūdnas ir vienišas – visus 12 metų ji praleido pririšta prie grandinės, o žiemomis stovėdavo tamsiame tvarto aptvare savo išmatose, negalėdama net apsisukti. Kasmet ji buvo apvaisinama, o visi jos vaikai atimami, veršiukai parduodami mėsai, patelės gyvendavo tokį pat negailestingą gyvenimą kaip ji. Zuika buvo mušama, todėl bijodavo nešamų šakių ar panašių daiktų. Tačiau atkeliavusios pas mus šios karvutės gyvenimas visiškai pasikeitė – ji laksto laisva dideliame aptvare, turi būrį draugų, dievina obuoliukus ir žmogaus dėmesį bei kasymą. Taip pat Zuika – geriausia vaikų draugė, nors didžiulė ir galinga, ji yra be galo švelni su visais vaikučiais.

VIKTORIJOS STAPONĖS nuotr.

Avinukai Romka ir Dolis

Šie du gražuoliai gyveno mažame aptvare Veterinarijos akademijoje. Jie buvo naudojami mokyti studentus leisti vaistus ir atlikinėti kitas procedūras. Tai keldavo gyvūnams stresą ir baimę, taip pat jie negalėjo laisvai lakstyti ar visą dieną ganytis pievose. Tačiau atkeliavę į “Tris paršelius” avinukai mėgaujasi laisve, žaidimais ir didžiulėmis pievomis. Jie yra neišskiriami draugai, vieną nuvedus į kitą tvartelio kambarį, paliktas avinukas pradeda liūdnai šauktis draugo. Net trumpą laiką šie gyvūnai nenori būti atskirti. Dolis su Romka yra nuostabus gyvūnų draugystės pavyzdys.

VIKTORIJOS STAPONĖS nuotr.

Vištytė Liusi

Kasmet Lietuvoje paskerdžiama 50 milijonų vištų, dalis jų miršta fermose dėl per didelio gyvūnų kiekio arba traumų. Traumuoti gyvūnai kai kuriose fermose išmetami į šiukšliadėžes kartu su jau negyvais paukščiais ir paliekami ilgai ir kankinančiai mirčiai. Tokia turėjo būti ką tik prasidėjusio Liusi gyvenimo pabaiga. Tačiau ji buvo išgelbėta ir atvežta pas mus. Liusi buvo tik poros dienų amžiaus, o jau patyrusi begalinį žmogaus žiaurumą. Jos akytė buvo išmušta, snapas sužalotas, todėl ji vos galėjo valgyti. Abejojome, ar Liusi išgyvens. Be jai pavyko ir jau metus ši nuostabi ir protinga vištytė mėgaujasi nuostabiu gyvenimu – tyrinėja kiemą su draugėmis, mėgaujasi smėlio voniomis ir tik išlindus saulutei deginasi. Liusi puikiai žino, kada pusryčių ir pietų metas, tada kantriai laukia prie durų, kad įleistuime, o atidarius iškart skuodžia į kambarį, kur yra indelis su jos maistu.

VIKTORIJOS STAPONĖS nuotr.

Vištytės Mimi ir Olivija

Šios dvi vištos buvo išgelbėtos iš kiaušinių fermos, nes būdamos 1,5 metų turėjo būti paskerstos kaip išsidėjusios. Vietoje skerdyklos jos atkeliavo pas mus. Mimi ir Olivija yra labai įdomūs ir protingi gyvūnai. Olivija yra kiečiausia kiemo višta, laksto žmogui iš paskos, moka tarnauti ir visada gauna, ko nori. Mimi kiek santūresnė, labai tvarkinga vištytė. Žiemą Mimi susirgo ir teko kurį laiką gyventi klinikoje. Kadangi gyveno mažoje erdvėje, kaskart užsinorėjusi į tualetą, Mimi pradėdavo kudakuoti, kad ją išleistų ir galėtų reikalus atlikti lauke. Taip, vištos protingos. 

LongWeLive nuotr.

Žymės: